Intraparenchiminė hematoma, taip pat žinoma kaip intracerebrinė hematoma, yra potencialiai pavojinga gyvybei būklė, kai dėl trauminės traumos kraujas kaupiasi smegenų audiniuose. Išoriškai jį gali sukelti galvos trauma arba viduje dėl įvairių medicininių aplinkybių. Ekspertai rekomenduoja, kad asmuo, kuris patiria rimtų pažinimo ar fizinių simptomų po bet kokio tipo galvos traumos, turėtų kreiptis į greitąją medicinos pagalbą.
Hematoma reiškia kraujo susikaupimą tam tikroje kūno vietoje. Intraparenchiminę hematomą dažnai sukelia trauminis galvos sužalojimas, susijęs su nelaimingu atsitikimu ar smūgiu į galvą, net ir toks, kuris tuo metu neatrodo rimtas. Kitos galimos priežastys, susijusios su sveikatos sutrikimais, yra aneurizmos, smegenų augliai, encefalitas ar kitos centrinės nervų sistemos infekcijos, kai kurie autoimuniniai sutrikimai arba su nėštumu susijusios būklės, pvz., eklampsija. Intraparenchiminė hematoma taip pat gali atsirasti dėl tam tikrų pramoginių narkotikų, tokių kaip kokainas ar metamfetaminas, arba kai kurių receptinių vaistų, pvz., kraujo skiediklių, vartojimo.
Intraparenchiminės hematomos simptomai gali būti akivaizdūs iškart po galvos traumos arba jie gali išsivystyti palaipsniui per kitas dienas ar savaites. Pirmieji simptomai gali būti galvos skausmas, kuris vis stiprėja, vėmimas, galvos svaigimas, mieguistumas, nevienodo dydžio vyzdys, vienos pusės silpnumas, pažinimo sutrikimo požymiai arba kraujospūdžio padidėjimas. Galų gale asmeniui gali pasireikšti traukuliai arba jis gali prarasti sąmonę.
Intraparenchiminė hematoma diagnozuojama naudojant medicininį vaizdą, pvz., MRT arba kompiuterinę tomografiją. Šios būklės gydymas paprastai apima chirurginį susikaupusio kraujo pašalinimą, galimą vaistų nuo traukulių skyrimą po operacijos ir tęsiant kelis mėnesius. Po operacijos pacientai kurį laiką atsigavimo metu patiria dėmesio problemų, galvos skausmą, nerimą ar miego sutrikimus. Per pirmuosius šešis mėnesius po operacijos pacientai gali atgauti didžiąją dalį savo normalios funkcijos, nors individualūs rezultatai skirsis. Vaikai paprastai atsigauna greičiau nei suaugusieji.
Asmenys gali bandyti sumažinti potencialiai pavojingas galvos traumas arba jų išvengti įvairiais būdais, įskaitant saugos diržų segėjimą motorinėse transporto priemonėse ir šalmus bei kitą saugos įrangą sportinės veiklos metu. Tėvai gali sumažinti savo vaikų galvos traumų riziką stebėdami jų veiklą ir užblokuodami vietas, kurios gali sukelti kritimą, pvz., stačius laiptus. Asmenys, patyrę anksčiau smegenų sužalojimus, turėtų apsvarstyti galimybę imtis papildomų atsargumo priemonių, kad išvengtų antrojo sužalojimo atsigavimo metu arba po jo. Taip pat rekomenduojama žmonėms, kuriems anksčiau buvo smegenų hematoma, nevartoti per daug alkoholio, nes padidėja antrosios galvos traumos rizika.