Introspekcija yra savęs stebėjimas, savęs patikrinimas ir savirefleksija. Tai priešinga ekstrospekcijai, kuri reiškia žiūrėti į išorę. Introspekcija yra tiriama ir naudojama psichologijos profesijoje, nors ne visi psichologai sutinka dėl tikslios terapinės vertės.
Manoma, kad idėja kilo senovės graikų filosofui Sokratui. Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido žvelgdamas į save ir skatindamas kitus tai daryti. Dvi žinomiausios Sokrato citatos yra „Pažink save“ ir „Neišnagrinėtas gyvenimas nevertas gyventi“.
Vokiečių fiziologas, filosofas ir psichologas Wilhelmas Wundtas į savo eksperimentinės psichologijos sritį įtraukė savistabą. 1879 m. jis atidarė savo Institut fur Experimentelle Psychologie, kuri buvo pirmoji eksperimentinės psichologijos laboratorija pasaulyje. Jo introspektyvus mokslinis požiūris buvo sutelktas į proto veikimą per jausmus ir suvokimą. Wundtas tvirtino, kad emocijos atsiranda prieš kognityvinę mintį.
Walteris C. Varnumas savo knygoje Psichologija kasdieniame gyvenime pažymi, kad psichologai prieš Wundtą taikė savo pačių savęs vertinimą psichologijos srityje. Wundtas išplėtė introspekcinį indėlį į daugiau apie pacientų nei psichologų savirefleksiją. Varnumas pabrėžia, kad bent iš dalies dėl naujojo Wundto požiūrio į introspekciją psichologo profesija tapo daug objektyvesnė 1910–1920 m. Psichologija vėliau išsivystė į kitų stebėjimo ir tų stebėjimų registravimo mokslą.
Šališkumas yra esminis veiksnys tiriant savistabą. Šis šališkumas žinomas kaip introspektyvi iliuzija. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad po introspektyvios savianalizės daugelio asmenų išvados, kad jie buvo mažiau socialiai prisitaikę arba ne taip diskriminuoja kitus, kaip dauguma žmonių, buvo netikslios. Šiems asmenims atlikti papildomi testai nepatvirtino jų savęs vertinimo rezultatų.
Tam tikrais atžvilgiais savistaba tarp individų labai skiriasi. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gali ne tik stebėti, nagrinėti ir apmąstyti savo veiksmus, mintis, jausmus ir norus. Jie gali apimti savo dvasios ar sielos savęs vertinimą. Tokiu būdu buvimas introspekciniu būdu gali giliai įtraukti individo įsitikinimus, vertybes ir abstraktesnius, unikalius vidinio savęs vertinimo metodus.
Introspekcijos pavyzdys kognityvinėje psichologijoje yra tada, kai asmens prašoma pabandyti paaiškinti, kodėl jis priėmė tam tikrą sprendimą. Žodis kognityvinis yra susijęs su mintimi. Mintys taip pat gali apimti kūrybinį savistabą. Pavyzdžiui, simpatiška savistaba yra psichologinis savęs įsivaizdavimas tokioje pačioje situacijoje kaip ir kitas žmogus. Užjaučiantis introspekcija gali padėti suprasti ir suprasti kito žmogaus situaciją, pavyzdžiui, kodėl jis ar ji padarė tam tikrus pasirinkimus.