Įsiveržimas į namus yra nusikaltimas, kai nusikaltėlis įsiveržia į kito asmens namus, butą ar priekabą, kol jie yra užimti. Dažnai įsiveržimo į namus tikslas yra pagrobti iš žmogaus pinigus ar kitus daiktus. Tačiau kartais tokio pobūdžio nusikaltimai turi bauginantį ir smurtinį tikslą. Kai kuriais atvejais nusikaltėlis įsiveržia į namus, siekdamas išžaginti, nužudyti, teroristinius aktus ar pagrobti.
Dažnai žmonės mano, kad įsilaužimai į namus yra vagystės. Tačiau iš tikrųjų abu nusikaltimai labai skiriasi. Pirma, vagystės dažniausiai įvyksta dienos metu, kai nusikaltėliai tikisi, kad gyvenamosiose patalpose nebus gyventojų, nes gyventojai dirba. Įsiveržimai į namus yra priešingi, dažniausiai vykstantys naktį, kai nusikaltėliai žino, kad dauguma žmonių gali būti namuose. Panašiai įsilaužėlis dažniausiai nusitaiko į gyvenamąją vietą, o namų užpuolikas gali nusitaikyti į gyvenamąją vietą ir ten gyvenantį asmenį. Pavyzdžiui, jis gali sekti žmogų namo, norėdamas pagrobti iš jo piniginę, brangų laikrodį ir namų apyvokos daiktus.
Kadangi įsilaužimo metu namuose niekas nėra, vargu ar šie nusikaltimai taps smurtiniais. Smurtas dažniausiai pasireiškia tik tuomet, kai įsilaužėlį nustebina anksti namo grįžtantis gyventojas ar kišantis kaimynas. Tačiau įsiveržimas į namus dažnai būna smurtinis, nes nusikaltėlis gali priverstinai patekti į namus spardydamas duris arba išdaužęs langą. Tada jis gali panaudoti fizinį smurtą arba grasindamas smurtu, kad sutramdytų žmones namuose. Kai kuriais atvejais jis gali naudoti ginklus, tokius kaip ginklai ir peiliai, arba suvaržymus, tokius kaip virvė ir lipni juosta.
Nors daugelis įsibrovimų į namus prasideda nusikaltėliui įsilaužus į duris ar langą, kai kurios įvyksta, kai gyventojas nusikaltėliui atidaro duris. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, kai gyventojas atidaro duris nusikaltėliui, kuris prisistato policijos pareigūnu, pristatymo asmeniu ar tam tikros nelaimės ištiktu asmeniu. Gyventojas gali įsileisti šį asmenį į savo namus ir per vėlai sužinoti, kad apiplėšimas ar smurtas yra jo ketinimas. Kitais atvejais gyventojas nusikaltėlio į savo namus neįsileidžia. Kartais gyventojas gali tiesiog atidaryti duris, kad pamatytų, kas pasibeldė, net su grandinėle, o nusikaltėlis jėga įsiveržia į angą.
Be galimų materialinių nuostolių ir fizinio įsiveržimo į namus padarinių, tokio pobūdžio nusikaltimai gali turėti ilgalaikį psichologinį poveikį. Taip yra todėl, kad dauguma žmonių savo namus laiko vienintele vieta, kurioje yra saugūs ir apsaugoti. Namai daugumai žmonių yra šventovė. Po įsiveržimo į namus kai kuriems žmonėms gali būti sunku kur nors jaustis saugiai.