Kas yra investicijų apyvarta?

Investicijų apyvarta – tai vertinimo tipas, susijęs su investicijų pirkimu ir pardavimu portfelyje per tam tikrą laikotarpį. Daugeliu atvejų šis skaičius atspindi turto pirkimo ir pardavimo dažnumą per kalendorinius metus, nors skaičiavimas gali apimti ir trumpesnį laikotarpį. Investicijų apyvartos nustatymo idėja yra suprasti, kaip dažnai keičiamas turtas ir kokia nauda gaunama, palyginti su prekybos ir tarpininkavimo mokesčiais bei bendra įtaka investicijų portfelio vertei.

Yra keletas skirtingų būdų, kaip nustatyti investicijų apyvartą portfelyje. Vienas iš būdų yra sutelkti dėmesį į bendrą naujų vertybinių popierių, įsigytų per nagrinėjamą laikotarpį, vertę, tada tą sumą padalyti iš paties portfelio vertės. Alternatyvus metodas reikalauja nustatyti bet kokius vertybinius popierius, kurie buvo parduoti per laikotarpį, ir su šiuo turtu susijusias pardavimo kainas. Suskaičiavus bendrą pardavimų sumą, tą skaičių taip pat galima padalyti iš grynosios portfelio vertės, kad būtų galima nustatyti investicijų apyvartos koeficientą. Iš ten investuotojas gali atsižvelgti į skaičiavimo rezultatus ir panaudoti tuos duomenis priimdamas sprendimus dėl vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo ateityje.

Esamų investavimo strategijų vertės supratimas atsižvelgiant į tai, kaip priimami sprendimai dėl pirkimo ir pardavimo, yra pagrindinis privalumas vertinant investicijų apyvartą. Įvertinus dabartinio požiūrio į vertybinių popierių pirkimą ir pardavimą poveikį, galima nuspręsti, ar dabartinis požiūris priartina investuotoją prie jo ar jos tikslų. Tuo pačiu metu rezultatas taip pat gali reikšti, kad investuotojas gali norėti išbandyti kitokį požiūrį į turto įsigijimą, laikymą ir pardavimą, jei skaičiai jam nepatinka.

Tikrai nėra idealaus apyvartos koeficiento, kuris būtų tinkamas kiekvienam investuotojui. Santykis, kuris būtų gana priimtinas konservatyviam investuotojui, gali būti laikomas žlugimu asmens, kuris nori prisiimti papildomą riziką. Skaičiuojant investicijų apyvartą siekiama išsiaiškinti, ar veikla atitinka investuotojo mąstyseną ir ar būtų galima patobulinti taikomas pirkimo ir pardavimo strategijas bei padidinti naudą investuotojui jo paties investicijų ribose. pirmenybės.