Kas yra IP adreso klastojimas?

IP adreso klastojimas yra procesas, kurio metu sukuriami IP paketai, siekiant paslėpti tikrąją el. laiško ar failo siuntėjo tapatybę. Nors IP adresų klastojimas turi tam tikrų teisėtų tikslų, šis procesas dažniau naudojamas kaip asmeninės informacijos rinkimo priemonė, leidžianti naudoti sąskaitas ir finansinę informaciją be savininko leidimo. Apskritai klastojimas laikomas neetišku.

Adreso klastojimas užduočiai atlikti naudoja pagrindinį interneto protokolą. Iš esmės IP suteikia pagrindą visų tipų duomenims per internetą perduoti, todėl duomenys gali būti baigti įvairių tipų kompiuterių tinklo įrangoje, pavyzdžiui, serveriuose. Duomenys identifikuojami naudojant šaltinio adresą ir paskirties adresą, panašiai kaip pristatymo ir grąžinimo adreso naudojimas laiške, išsiųstame per pašto sistemą. Uždengus tą šaltinio adresą ir pakeitus netikrą ar suklastotą adresą, sunku atsekti duomenis iki kilmės vietos.

Viena iš labiausiai paplitusių IP adresų klastojimo programų yra siųsti el. laiškus, kurie, atrodo, yra iš įmonių ar organizacijų, kurias gavėjas pažįsta ir kuriomis pasitiki. Paprastai suklastotas perdavimas bus el. laišku. Laišku dažnai bus pranešama gavėjui, kad jo paskyra organizacijoje buvo pažeista, todėl būtina prisijungti prie paskyros naudojant el. laiške pateiktą nuorodą. Paspaudus nuorodą, gavėjas nukreipiamas į oficialų puslapį, kuriame gali būti net organizacijos logotipas, ir prašoma įvesti savo prisijungimo duomenis.

Taikant IP adreso klastojimo metodą, galima rinkti prisijungimo informaciją, kurią vėliau gali naudoti klastojimo autorius. Tai gali apimti galimybę įsilaužti į el. pašto paskyras ir jas naudoti. Dažnai prisijungimo informacija yra susieta su banko sąskaitomis arba kredito kortelių sąskaitomis, kurias iniciatorius naudos savo reikmėms. Suklastota auka paprastai nesuvokia, kas atsitiko, kol pasirodo neleistini kredito kortelės mokesčiai arba išeikvota banko sąskaita.

Daugelis įmonių naudoja patobulintas prieigos sistemas, kurios reikalauja, kad klientas įvestų daugiau duomenų nei tiesiog vartotojo vardas ir slaptažodis. Be to, dauguma įmonių ir bankų įspėja savo klientus, kad jie niekada nespustelėtų nuorodos, esančios el. laiške, kuris tariamai yra iš įmonės. Kai įmonės siunčia teisėtus el. laiškus dėl klientų reikalų, jos paprastai nurodo klientui atidaryti naršyklės langą ir eiti į verslo svetainę, kaip tai darytų klientas. Šis metodas veiksmingai apeina galimybę pasinaudoti IP adreso klastojimo schema ir atskleisti konfidencialią informaciją nežinomam šaltiniui.