IPv6 reiškia 6 interneto protokolo versiją. Tai antroji interneto protokolo versija, paprastai naudojama visame virtualiame pasaulyje. Pirmoji versija buvo IPv4. IPv5 buvo kitokio pobūdžio protokolas, skirtas palaikyti vaizdo ir garso įrašus, o ne universalų adresavimą. IPv6 taip pat žinomas kaip IPng, kuris reiškia IP Next Generation.
Vienas iš pagrindinių IPv6 atnaujinimų yra tinklo įrenginių adresų skaičius. Pavyzdžiui, kiekvienas mobilusis telefonas ar kitoks elektroninis įrenginys gali turėti savo adresą. IPv6 leidžia 3.4 × 1038 adresus. Taip yra daugiausia dėl bitų skaičiaus kiekviename protokole. IPv4 adresai turi 32 bitus, todėl juose gali būti daugiausia keturi milijardai adresų. 6 versijos adresai turi 128 bitus.
Tačiau IPv4 vis dar yra pasirinktas protokolas daugeliui interneto. Perėjimas bus stabilus, o IPv6 yra interneto adresų ateitis, daugiausia todėl, kad pramonės ekspertai mano, kad jiems beveik baigsis galimi adresai.
Kitas IPv6 atnaujinimo pavyzdys yra daugialypės terpės siuntimas, kuris yra standartinis šioje versijoje, bet tik neprivalomas IPv4. Daugialypė transliacija – tai duomenų srauto siuntimas į kelias paskirties vietas tuo pačiu metu, nedubliuojant, nebent to reikia. Šios funkcijos nepalaikomos IPv4. Kiti du adresavimo tipai, kurie yra įprastinė naujesnės versijos praktika, yra unicast ir anycast. Pirmasis yra perdavimas tik iš vieno pagrindinio kompiuterio į tik vieną kitą pagrindinį kompiuterį; pastarasis yra nuo vieno šeimininko iki artimiausio iš daugelio šeimininkų.
IPv6 taip pat turi dar du reikšmingus pranašumus, palyginti su IPv4. Jis siūlo aukštesnį integruoto saugumo lygį ir buvo specialiai sukurtas atsižvelgiant į mobiliuosius įrenginius. Apsauga teikiama IPsec forma, kuri leidžia autentifikuoti, šifruoti ir suspausti. Mobilumas yra mobilusis IP, kuris leidžia tarptinkliniu ryšiu tarp skirtingų tinklų neprarandant nustatyto IP adreso. Abi šios funkcijos atitinka IPv6 reikalavimus, todėl yra sukurtos taip, kad jas būtų galima integruoti į kiekvieną krūvą, adresą ir tinklą.