Iridis yra metalinis elementas, kurio atominis skaičius 77 ir simbolis Ir. Periodinėje elementų lentelėje jis yra 9 grupėje, tarp platinos ir osmio. Jis vadinamas „pereinamuoju metalu“ ir „platinos metalu“, kartu su rutenu, rodiu, paladžiu, osmiu ir pačia platina.
Iridis yra metalinis elementas, kuris yra ir kietas, ir trapus. Jis apibūdinamas kaip balkšvai geltonos arba sidabrinės spalvos, tik šiek tiek mažiau tankus nei osmis, kuris yra tankiausias elementas – 22.560 gm/cm3, palyginti su 22.6 gm/cm3.
Iridiumą 1803 m. Londone, Anglijoje, atrado anglų chemikas Smithsonas Tennantas, o jo pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos, reiškiančios rainelę, vaivorykštės deivę dėl savo spalvotų druskų. Tennantas taip pat atrado osmį.
Jis randamas žvyro telkiniuose ir, kaip manoma, būna tik lydiniuose su kitais tauriaisiais metalais, ty ne nesujungtos būsenos. Dažnai jis randamas lydytas su osmiu junginiuose, vadinamuose osmiridiu ir iridiosmiu, o pavadinimų kilmė yra akivaizdi. Tačiau jo yra labai mažai – Žemės plutoje jo yra tik 001 ppm.
Iridiumas naudojamas įvairiais būdais. Jis naudojamas platinai sukietinti, kartu su osmiu kuriant aukso antgalius rašiklius ir labai specializuotus tiglius. Iridis gali būti naudojamas apšvitinant vėžį, taip pat gaminant poodinius švirkštus ir chirurginius kaiščius. Kiti naudojimo būdai yra sraigtasparnių uždegimo žvakės, ašies guoliai ir ekstruzijos štampai.
Vienas iš labai ypatingų iridžio panaudojimo būdų yra jo vaidmuo sveriant ir matuojant kilogramo standartą, kuris pagamintas iš iridžio (10 %) ir platinos (90 %) lydinio. Dėl išskirtinai didelio iridžio kiekio uolienose nuo kreidos iki tretinio periodo, kai kurie spėja, kad iridis buvo asteroido, atsitrenkusio į Žemę ir privedusio prie dinozaurų išnykimo, dalis.