Įrodymais pagrįsta praktika – tai empiriškai pagrįstų diagnostikos metodų ir gydymo naudojimas sveikatos priežiūroje. Siekiant užtikrinti geriausią paciento diagnozę ir gydymą, jų veiksmingumas turi būti įrodytas sistemingais tyrimais. Gydymas ar išradimai, kurie nėra pagrįsti griežtais tyrimais, laikomi potencialiai žalingais ir nėra taikomi sveikatos priežiūros srityje. Įrodymais pagrįsta praktika įgyvendinama tokiose srityse kaip medicina, slauga, socialinis darbas ir psichikos sveikata. Profesionalios sveikatos organizacijos ir sveikatos draudimo paslaugų teikėjai skatina perėjimą nuo intuityvaus sprendimų priėmimo prie įrodymais pagrįsto gydymo.
Anksčiau diagnostikos metodai ir intervencijos pirmiausia buvo pagrįsti tradicijomis ir sveikatos specialistų patirtimi bei intuicija, kurie galėjo būti teisingi arba neteisingi savo prielaidose. Tobulėjant moksliniam metodui, praktikai pradėjo įžvelgti galimybę įrodyti tam tikro diagnostikos metodo ar gydymo efektyvumą. Gydytojai ne tik galėtų pasiūlyti geriausias galimybes savo pacientams, bet ir sutelkti pastangas gerindami vertingas intervencijas. Įrodymais pagrįstoje praktikoje nagrinėjami įvairūs diagnostikos metodai ir gydymo būdai, siekiant nustatyti, kurie yra sėkmingi, ir neatsižvelgiama į tuos, kurie yra rizikingi. Tokia praktika taip pat skatina specialistus sekti naujausius tyrimus, kurie skatina geresnės priežiūros plėtrą.
Įrodymais pagrįstos praktikos apibrėžimas remiasi tyrimais pagrįstų įrodymų rinkimu ir duomenų interpretavimu prieš diegiant diagnostikos metodus, gydymą ar intervencijas. Duomenų rinkimas gali apimti mokslinius straipsnius ir kitus įrodymais pagrįstus šaltinius, pvz., vadovėlius ir patyrusius specialistus. Duomenų interpretavimas reikalauja kritiškai įvertinti surinktą informaciją.
Stipriausi įrodymai apima sistemines apžvalgas ir atsitiktinių imčių klinikinius tyrimus, kurių metu eksperimento subjektai atsitiktinai suskirstomi į eksperimentines grupes. Įrodymai dažnai negali būti aiškiai suskirstyti į įrodymais pagrįstas arba ne įrodymais pagrįstas grupes. Vietoj to, jie dažnai patenka į kontinuumą tarp dviejų kategorijų. Todėl kritiškas mokslinių tyrimų vertinimas priklauso nuo stipresnio tyrimo, pagrįsto tyrimo kokybe, nustatymo.
Apsiginklavęs efektyviausiu įrodymais pagrįstu gydymu, praktikas vis tiek turi priimti individualų sprendimą, iš įrodymų pasirinkdamas geriausią variantą, atitinkantį konkretaus paciento poreikius, atsižvelgdamas į kliento ligos istoriją, kultūrą ir šeimos vertybes. Įgyvendinus empiriškai pagrįstą gydymą, įrodymais pagrįsta praktika reikalauja tolesnio diagnozės arba gydymo veiksmingumo įvertinimo. Ši informacija gali padėti specialistams pagerinti priežiūrą ateityje.