Negaivinti (DNR) įsakymas yra išankstinio nurodymo tipas, nurodantis, kad pacientui neturėtų būti siūlomos CPR ar kitos gelbėjimo priemonės širdies sustojimo ar kitų neatidėliotinų medicininių atvejų atveju. Paprastai DNR prašo nepagydomai sergantis pacientas arba jis prašomas, kad būtų išvengta galimai skausmingų ir invazinių procedūrų. Labai senyvo amžiaus pacientai arba pacientai kitomis aplinkybėmis taip pat gali prašyti DNR.
Yra keletas DNR užsakymų tipų, todėl naudinga žinoti skirtumą tarp jų, ypač jei svarstote DNR užklausą sau. Nors dauguma žmonių DNR asocijuojasi su širdies ir plaučių gaivimu (CPR), ligoninės aplinkoje taip pat gali būti naudojamos kitos gelbėjimo priemonės, įskaitant IV vaistų skyrimą, intubaciją kvėpavimo takams užtikrinti ir defibriliatoriaus mentelių naudojimą. Kai kurios iš šių priemonių yra trauminės, invazinės ir ne visada gali būti veiksmingos, jei pacientas sunkiai serga.
Pagal pagrindinį DNR įsakymą nė viena iš šių priemonių nebus teikiama pacientui, kuriam sustojęs kvėpavimas ar širdis. Tačiau ligoninės personalas ir slaugytojai vis tiek stengsis, kad pacientas būtų patogiai duodamas deguonies, judėdamas ir hidratuodamas intraveniniais skysčiais. DNR tikslas yra ne nužudyti pacientą, o užtikrinti, kad jis būtų patogus, kai artėja mirtis.
Idealiu atveju pacientas turėtų prašyti DNR su savo gydytoju, nustatydamas tai, kas žinoma kaip „specifinis DNR“. Šis DNR tipas yra daug platesnis, nurodantis konkrečius norus tam tikroms sąlygoms. Pavyzdžiui, pacientas gali prašyti DNR, jei jį ištiks koma, bet ne, jei pabudęs patiria širdies smūgį. Būdamas konkretus pažangioje direktyvoje, pacientas gali būti tikras, kad jo norai bus įvykdyti didelės medicininės katastrofos atveju.
Jei pacientas negali priimti medicininių sprendimų ir nėra padiktuota pažangi direktyva, atsakomybę turi prisiimti kažkas kitas, pavyzdžiui, artimas giminaitis ar kažkaip į kurį tėvai investavo įgaliojimą. Tokią padėtį užimantys žmonės turėtų gerai apgalvoti paciento norus, ypač jei jam ištinka dauginis organų nepakankamumas ar smegenų mirtis. Gali būti naudinga prisiminti, kad smegenyse mirę pacientai gali paaukoti savo organus ir taip išgelbėti gyvybes, net jei nebegali džiaugtis gyvenimu.