Išangė yra virškinimo trakto dalis. Tai yra anga, esanti priešingame trakto gale nuo burnos ir padeda pašalinti atliekas iš virškinimo sistemos. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio „ratas“ arba „žiedas“ ir reiškia sfinkterio raumenį, kuris kontroliuoja išangės atidarymą ir uždarymą.
Žinduolių kietos arba pusiau kietos atliekos pašalinamos per šią angą, o skystos – per šlaplę. Ši fiziologinė savybė išskiria žinduolius nuo kitų gyvūnų. Paukščiai, ropliai ir varliagyviai turi tik vieną angą, vadinamą „kloaka“ arba „ventiliacija“, skirtą skystoms ir kietoms atliekoms išskirti, daugintis ir kiaušiniams dėti.
Žmonių ir žinduolių virškinimo trakto dalis prieš pat išangę yra tiesioji žarna. Kai maistas patenka per virškinamąjį traktą, maistinės medžiagos ir vanduo pašalinamos, todėl lieka nevirškinamų atliekų, vadinamų išmatomis, rinkinys. Išmatose gali būti nevirškinami augalų ar gyvūnų audiniai, taip pat negyvos žarnyno bakterijos. Kai išmatos kaupiasi tiesiojoje žarnoje, padidėjęs slėgis sukelia daugybę raumenų susitraukimų. Šie susitraukimai perkelia išmatas išilgai tiesiosios žarnos ir atpalaiduoja išangę, kuri atsidaro, išstumdama ją iš kūno. Šis procesas vadinamas tuštinimasis.
Daugelis žmonių kultūrų turi svarbių tabu, susijusių su defekacija, ir beveik visada praktikuojamas tam tikras valymo būdas. Tai gali apimti išangės srities plovimą vandeniu ir švelniu muilu arba šluoste ar popieriumi. Reguliarus valymas yra naudingas sveikam virškinamajam traktui palaikyti, nors valymas šiurkščiomis medžiagomis gali sukelti skausmingą dirginimą.
Išangėje yra daug nervų galūnėlių, todėl ji yra labai jautri. Dėl to išangės sritis yra stimuliuojama kai kuriose seksualinės veiklos formose. Analinis seksas kai kuriose kultūrose laikomas tabu arba prieštaringu. Kaip ir bet kuri seksualinė veikla, neapsaugotas analinis seksas gali sukelti lytiniu keliu plintančias infekcijas.
Biologai mano, kad išangės evoliucija įvyko mažiausiai du kartus, remiantis tuo, kad yra du skirtingi būdai, kuriais embrione susidaro išangė. Ankstyviausiose embriono vystymosi stadijose mažame ląstelių rutulyje, sudarančioje organizmą, atsiranda anga, vadinama „blastopora“. Deuterostomose, įskaitant visus stuburinius, blastoporas tampa išangę, o protostomuose – į burną. Žmonės, kaip ir visi stuburiniai gyvūnai, yra deuterostomos.