Kas yra išankstinė priežiūra?

Priežiūra prieš pastojimą yra medicinos aspektas, užtikrinantis optimalią moters sveikatą prieš pastojant. Nors tokia priežiūra gali būti naudinga tiek sveikoms, tiek lėtinėmis ligomis sergantiems moterims, palyginti nedaug moterų ja naudojasi. Moterims, kurių šeimoje yra buvę genetinių ligų, kenčiančių nuo tam tikrų sveikatos sutrikimų arba vartojančioms receptinius vaistus, ypač svarbu gauti konsultaciją prieš pastojimą, kad būtų užtikrinta kūdikio sveikata.

Sveikoms moterims išankstinė priežiūra gali būti naudinga dėl daugelio priežasčių. Jie gali gauti konsultacijas apie tai, ko tikėtis nėštumo metu. Gydytojai gali patarti šioms moterims pradėti vartoti folio rūgštį ruošiantis pastoti, nes labai svarbu, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu moterų kraujyje būtų didelis šio vitamino kiekis, kad jų kūdikiams neatsirastų nugaros smegenų defektų. Daug kartų gydytojai siūlo moterims imtis bendrų priemonių gerai sveikatai užtikrinti, pavyzdžiui, palaikyti normalų svorį, reguliariai mankštintis, sveikai maitintis, mesti rūkyti ir saikingai vartoti alkoholį.

Kai kurioms moterų grupėms kyla didesnė rizika susilaukti kūdikių, sergančių genetinėmis ligomis, todėl gali būti naudinga atlikti išankstinę genetinę patikrą. Pavyzdžiui, aškenazių žydų kilmės žmonėms gresia Tay-Sachs liga, o šios grupės poroms prieš bandant pastoti reguliariai tikrinama, ar jos yra šios ligos nešiotojai. Daugelis afroamerikiečių yra pjautuvinių ląstelių ligos nešiotojai, todėl šioje populiacijoje gali prireikti tikrinti būsimus tėvus, ypač jei šeimos nariai yra sirgę šia liga. Baltaodžių poros, kurių šeimos nariai serga cistine fibroze, taip pat gali būti ištirtos, siekiant išsiaiškinti, ar jų vaikams gali kilti rizika susirgti šia liga.

Tam tikros žinomos medicininės problemos turi būti sprendžiamos kaip tinkamos išankstinės pastojimo priežiūros dalis, siekiant užtikrinti, kad tokiomis ligomis sergančios moterys pastotų sveikai. Moterys, sergančios cukriniu diabetu, prieš pastodamos turi įsitikinti, kad jų gliukozės kiekis kraujyje yra gerai kontroliuojamas. Tam tikrus autoimuninius sutrikimus, tokius kaip vilkligė, taip pat reikia gydyti prieš pastojant, nes kartais šie sutrikimai gali pablogėti po pastojimo. Moterys, sergančios fenilketonurija – reta medžiagų apykaitos liga, kuri sutrikdo gebėjimą skaidyti tam tikrus baltymus, prieš pastodamos turėtų laikytis specialios dietos, kad išvengtų komplikacijų besivystantiems kūdikiams.

Moterims taip pat gali būti patarta, kokius vaistus jos gali toliau vartoti. Tam tikri farmaciniai preparatai yra žinomi teratogenai, o tai reiškia, kad jie gali padidinti apsigimimų riziką. Pavyzdžiui, jei įmanoma, kraują skystinančio varfarino vartojimą reikia nutraukti prieš pastojant. Moterys, sergančios bipoliniu sutrikimu, gali vartoti vaistus, tokius kaip valproinė rūgštis arba ličio, kurie taip pat gali sukelti apsigimimus. Taip pat reikėtų nutraukti tam tikrus kraujospūdį mažinančius vaistus.