Numatytoji socializacija yra sociologijos tyrinėjamas reiškinys, kai asmenys ieško informacijos apie socialines grupes ar organizacijas, prie kurių jie ketina prisijungti, arba praktikuoja elgesį, tinkamą socialinėms grupėms ar organizacijoms. Asmuo, kuris tyrinėja ir mintyse repetuoja naujo darbo darbo sąlygas, pavyzdžiui, užsiima išankstine socializacija. Neretai žmonės tai daro, kai tikisi atsidurti ir naujoje socialinėje situacijoje. Kai kuriais atvejais tai apima tik protinę repeticiją ir planavimą, kaip geriausiai elgtis naujoje situacijoje. Kitais atvejais tai iš tikrųjų apima prevencinį elgesio pakeitimą, siekiant sukurti ir praktikuoti socialines nuostatas, tinkamas naujai situacijai.
Žmonės kartais naudoja išankstinę socializaciją kaip priemonę įvertinti, ar jie bus tinkami naujai socialinei situacijai. Pavyzdžiui, pora gali nuspręsti gyventi kartu prieš vedybas, kad pamatytų, ar jų suderinamumas apima kasdienį buitinį gyvenimą. Jei žmogus nesugeba prisitaikyti prie savo socialinio elgesio ar gyvenimo būdo prie naujo elgesio, jis gali nuspręsti iš viso vengti patekti į naują situaciją. Kita vertus, išankstinė socializacija gali leisti asmenims prisitaikyti prie naujų socialinių situacijų, dėl kurių be tokio pasiruošimo jiems būtų labai nepatogu.
Numatytoji socializacija dažnai tiriama ruošiantis naujiems darbams ir siekiant tobulėjimo profesiniame gyvenime. Pavyzdžiui, kolegijos studentas dažnai įsitraukia į tokio tipo socializaciją, kai pereina iš dažnai neformalaus studento gyvenimo į naują profesinį gyvenimą. Tai gali apimti apsirengimą arba labai profesionalų elgesį net prieš susirandant darbą. Be to, kai kurie geresnio darbo ieškantys darbuotojai pasirenka rengtis ir elgiasi taip, lyg jau užimtų tokias pareigas. Tai padeda tiek paruošti juos aukštesnėms pareigoms, tiek pranešti kitiems, kad jie socialiai ir profesiniu požiūriu yra suderinami su norimomis darbo vietomis.
Neretai žmonės kasdieniame socialiniame gyvenime įsitraukia į išankstinę socializaciją. Susitikimas su artimais draugais gali nereikalauti jokių ypatingų minčių ar repeticijos, tačiau tikėjimasis susitikti su naujais žmonėmis dažnai sukelia tokio tipo socializaciją. Pavyzdžiui, galima repetuoti pokalbio temas ir elgesį prieš susitikdamas su sutuoktinio tėvais ar kitais žmonėmis, nutolusiais nuo įprastos socialinės grupės. Daugeliu tokių atvejų proto repeticija net nėra griežtai apgalvota. Tai greičiau kyla iš baimių ir rūpesčių dėl būsimos sąveikos ir padeda pasiruošti įvairiems tikrosios socialinės sąveikos netikrumams.