Išdaužto lango klaidos iš tikrųjų yra ekonomikos argumentas prieš naikinimo ir remonto, kaip ekonominės paskatos ar premijos, naudą. Daugelis žmonių teigia, kad pinigai, išleisti ką nors remontuoti, yra naudingi, nes jie yra išmokami asmeniui, kuris turi taisyti, ir suteikia jam ekonominę naudą. Nors tai tikrai tiesa, šis argumentas nepaiso galimybės, kaip tie pinigai galėjo būti išleisti kitu atveju ir kam būtų buvę tokios išlaidos. Ši klaida dažnai naudojama prieštaraujant idėjai, kad karas yra finansiškai naudingas šalies ekonomikai.
Remiantis išdaužto lango palyginimu, išdaužto lango klaidos yra ekonominis argumentas, o ne formalios ar neoficialios logikos nusistovėjęs klaidingumas. Išdaužyto lango palyginimą pirmasis papasakojo prancūzų ekonomistas Fredericas Bastiat kaip būdą parodyti, kad daugelis ekonomikos modelių neatsižvelgia į neregėtus veiksnius ar pasekmes. Šiame palyginime parduotuvės savininko sūnus netyčia išdaužo vieną iš parduotuvės langų. Reaguodami į tai, aplinkiniai guodžia parduotuvės savininką primindami, kad pinigai, kuriuos jis išleidžia lango remontui, yra naudingi stiklininkui ir dėl to ekonomikai.
Šis argumentas, kad išleisti pinigai yra naudingi ekonomikai, yra išdaužto lango klaidos esmė. Nors Bastiatas nurodo, kad pinigai tikrai naudingi konkrečiam lango remontui pakviestam stiklininkui, tačiau ekonomikai tai nieko ypatingo, ko nebūtų padarę kitaip. Parduotuvės savininkas tuos pinigus galėjo panaudoti, kad sumokėtų už daugybę kitų jam reikalingų dalykų. Bet kuris iš šių dalykų būtų taip pat lengvai įnešęs tuos pinigus į ekonomiką ir būtų buvęs toks pat naudingas kam nors kitam, o ne stiklininkui.
Išdaužto lango klaidos esmė yra ta, kad labiau išplėtotame ekonominiame modelyje reikia atsižvelgti į nematomas pasekmes įvykiams. Nors stiklininkui išdaužtas langas gali būti naudingas, batsiuvys, kuris būtų pasiuntęs naujus batus parduotuvės savininkui, arba siuvėjas, kuris būtų pasiūlęs jam naują kostiumą, dabar prarado pinigus. Remiantis klaidinga informacija, pinigai, išleisti už langą, vis tiek būtų patekę į ekonomiką taip, kaip mėgo parduotuvės savininkas. Antrinę neigiamą finansinę pasekmę mato ir parduotuvės savininkas, kuris anksčiau turėjo veikiantį langą ir jam remontuoti reikalingą sumą, o dabar turi tik veikiantį langą.