Kai darbuotojas palieka įmonę, išėjimo pokalbio forma gali padėti įmonei išsiaiškinti pasitraukimo priežastis ir ar tos priežastys gali turėti įtakos esamiems ar potencialiems darbuotojams ateityje. Išeinančio pokalbio forma yra arba klausimynas, kurį užpildo išeinantis darbuotojas, arba kontrolinis pokalbio klausimų, kuriuos pašnekovas turi užduoti darbuotojui, sąrašas. Bet kuriuo atveju išėjimo pokalbio forma yra vertinga priemonė darbdaviams.
Išstojimo pokalbio formos tikslas – išsiaiškinti visus veiksnius, lėmusius darbuotojo sprendimą palikti įmonę. Tai apima alternatyvaus darbo paieškos priežastis, mokymo ar paaukštinimo galimybes, tai, kaip darbuotojas sutaria su vadovais ir bendradarbiais, ar darbuotojas manė, kad kompensacija buvo tinkama, ir darbo malonumo lygį, be kita ko. Vertingo darbuotojo pokalbio forma gali nustatyti, ar yra kokių nors sąlygų, kurioms esant darbuotojas gali persigalvoti. Be to, įmonė, siekdama sumažinti darbuotojų kaitą, turi stengtis išsiaiškinti, ar nėra aplinkybių, kurios turi įtakos kitiems esamiems darbuotojams.
Dalyvavimas išvykimo pokalbyje turėtų būti savanoriškas, o darbuotojui pateikiamas alternatyvus klausimynas, kurį jis turi užpildyti, jei pokalbio procesas jam nepatinka. Dažnai darbuotojas bus atviresnis su informacija, jei nebus akis į akį su įmonės atstovu. Be to, dabartinis darbuotojo viršininkas neturėtų būti asmuo, vykdantis pokalbį dėl išvykimo. Jei pokalbį vykdo objektyvi trečioji šalis, darbuotojas gali jaustis patogiau atskleisdamas informaciją apie savo dabartines darbo sąlygas. Tiesą sakant, dabartinis darbuotojo viršininkas gali būti tokio sprendimo priežastis, o darbuotojas turi jaustis patogiai tai pasakęs kam nors kitam.
Klausimai išeinančio pokalbio formoje dažniausiai yra labai paprasti ir aiškūs, o išeinančiam darbuotojui pokalbis išėjimo iš darbo turėtų būti greitas ir lengvas. Dažnai darbdavys nori darbuotojui palikti gerą įspūdį ir parodyti, kad jam rūpi išvykimo priežastys. Kai didelė įmonė skiria laiko apklausti vieną išeinantį darbuotoją, darbuotojas gali jaustis taip, lyg jis ar ji labai prisidėjo prie visos įmonės.
Išėjimo pokalbio formos analizė gali būti tokia paprasta, kaip vadovų diskusija, arba tai gali būti moksliškesnė duomenų analizės procedūra. Didelėse sudėtingose įmonėse gali būti ištisos darbo vietos, skirtos šios informacijos analizei. Jei darbdaviai yra įgudę rengti pokalbius iš darbo, jie gali rasti informacijos lobyną, kuris gali padėti jiems geriau valdyti esamus darbuotojus.