Išeminė kraujagyslių liga yra būklė, kuriai būdingas kraujagyslių susiaurėjimas. Kai arterijos smarkiai susiaurėja ir sutrinka kraujotaka, organizmo ląstelės netenka maistinių medžiagų ir deguonies. Jei išemija yra tuose regionuose, gali nukentėti širdis ar smegenys. Jei ši būklė atsiranda už šių sričių ribų, ji pasireiškia kaip periferinių arterijų liga. Insultas, širdies priepuolis ir demencija yra keletas galimų šios ligos padarinių.
Viena iš pagrindinių išeminės kraujagyslių ligos priežasčių yra aterosklerozė, riebalų ir kitų medžiagų, kurios formuoja apnašas arterijų viduje, kaupimasis. Kai pažeidžiamas vidinis arterijų sluoksnis, atsiranda uždegimas ir pradeda formuotis apnašos. Nors apnašų kaupimasis tam tikrose arterijose gali būti blogesnis, žmonės, sergantys ateroskleroze, paprastai turi tokią būklę visoje širdies ir kraujagyslių sistemoje. Aterosklerozės išsivystymo rizikos veiksniai yra rūkymas, diabetas, aukštas kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis. Kiti veiksniai, didinantys aterosklerozės išsivystymo tikimybę, yra mityba, judėjimo trūkumas ir nutukimas.
Dažniausia išeminės kraujagyslių ligos forma yra periferinių arterijų liga, pažeidžianti kraujagysles, esančias už širdies ir smegenų. Kai kojų, rankų ar inkstų arterijose kaupiasi apnašos, pamažu blokuojama kraujotaka. Būklė dešimtmečius gali būti besimptomė. Manoma, kad ši būklė gali prasidėti jau paauglystėje ir užtrunka daug metų, kol ji tampa pastebima. Kai susiaurėjimas tampa stiprus, atsiranda simptomų, įskaitant šaltas rankas ar kojas, kojų raumenų mėšlungį ar skausmą, sumažėjusį arba visai nebuvimą rankų ar kojų pulsą.
Vainikinių arterijų liga yra išeminės kraujagyslių ligos forma, pažeidžianti širdį. Arterijos, aprūpinančios širdies raumenį maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, taip susiaurėja, kad raumuo iš esmės badauja. Krūtinės angina rodo susiaurėjusias vainikines arterijas ir nepakankamą deguonies tiekimą. Kai dalis širdies raumens visiškai negauna deguonies, ištinka miokardo infarktas – infarktas. Jei gydymas nėra greitas, galimas ilgalaikis širdies pažeidimas.
Dauguma insultų atsiranda dėl smegenų kraujotakos sutrikimo. Krešuliai, susidarantys iš nestabilių apnašų, yra pagrindinė insulto priežastis. Aterosklerozė yra retai lokalizuota, todėl pacientams, patyrusiems širdies smūgį ar sergantiems periferinių arterijų liga, padidėja insulto rizika. Įtariama, kad smegenis pažeidžiančios kraujagyslių ligos prisideda prie demencijos išsivystymo. Ilgalaikis maistinių medžiagų ir deguonies srauto į smegenis sumažėjimas gali sukelti vis didesnį smegenų funkcijos praradimą.
Veiksminga išeminės kraujagyslių ligos prevencija prasideda dar jaunystėje. Daugelis kontroliuojamų gyvenimo būdo veiksnių turi įtakos ligos vystymuisi. Reguliarus fizinis krūvis, sveiko svorio palaikymas ir kruopšti dieta gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą. Manoma, kad vengiant sočiųjų ir transriebalų, kartu vartojant daugiau šviežių vaisių ir daržovių, sumažėja ligos išsivystymo rizika. Tabako vartojimas sutraukia arterijas, todėl rūkantiems patariama pradėti metimo rūkyti programą.