Įslaptinta informacija yra informacija, kuri buvo laikoma pakankamai slapta, kad prieiga prie jos būtų apribota. Klasikinis tokio tipo informacijos pavyzdys yra karinė žvalgyba, kuri platinama tik tarp žmonių, kuriems būtina ją pamatyti, kad būtų sumažinta galimai katastrofiško informacijos nutekėjimo rizika. Visos vyriausybės ir daugelis didelių organizacijų, pavyzdžiui, korporacijos, turi sistemas, skirtas identifikuoti ir apsaugoti įslaptintą informaciją, kad ji nepatektų į netinkamas rankas.
Įslaptintos informacijos samprata yra gana sena. Senovės graikai ir romėnai turėjo informacijos saugojimo sistemas, o kai kurios visuomenės turėjo tradicijas naudoti kurčiuosius tarnus konfidencialiuose susitikimuose, kad užtikrintų, jog svečiai būtų gerai aprūpinti, o susirinkimo informacija liktų paslaptyje. Tobulėjant vis sudėtingesnėms technologijoms, įslaptinti duomenys tapo atitinkamai sudėtingesni, kaip ir prieigos apribojimai.
Dauguma vyriausybių skirsto savo įslaptintą informaciją į kelis lygius – nuo itin slaptos informacijos, kurią mato tik saujelė žmonių, iki neįslaptintos informacijos, kuri yra atvira plačiajai visuomenei. Žmonės, dirbantys vyriausybei, gauna saugumo patikrinimą, kuriame pateikiama išsami informacija, kurią jie gali pasiekti; saugumo patikrinimai paprastai yra įtraukiami į sąskaitas vyriausybės kompiuterinėse sistemose ir asmens tapatybės kortelėse, kad tik žmonės, turintys tinkamą leidimą, galėtų pasiekti labai įslaptintus duomenis.
Kai informacija vertinama siekiant nustatyti, ar ji turi būti įslaptinta, pirmiausia rūpinamasi nacionaliniu saugumu, o organizacijos atveju – tos organizacijos saugumu. Pavyzdžiui, tai, kad prezidentas lankosi tam tikrame mieste, nėra laikoma įslaptinta informacija, tačiau jo maršruto detalės būtų įslaptintos, nes kas nors gali panaudoti šią informaciją, kad užpultų Prezidentą.
Kol žmonės klasifikuoja informaciją, kiti žmonės bandė prieiti prie šios informacijos. Buvo keli žinomi istoriniai atvejai, kai žmonės perduodavo įslaptintą organizaciją iš organizacijų viduje arba įsiskverbė į organizacijas, siekdami gauti prieigą prie įslaptintos informacijos. Sąmoningas įslaptintos informacijos perdavimas priešui paprastai laikomas išdavyste.
Periodiškai vyriausybė išslaptins istorinius dokumentus, kad istorikai ir kiti žmonės galėtų juos išnagrinėti. Pavyzdžiui, JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) turi didelį išslaptintų dokumentų archyvą, kai kurie iš jų yra gana įdomūs, pavyzdžiui, garsių asmenų bylos iš ankstesnių istorinių epochų.