Išorinė rezorbcija įvyksta, kai danties šaknies paviršius uždega, o kūnas puola šaknį, todėl ji sunaikinama arba ištirpsta. Yra dviejų tipų rezorbcija – vidinė ir išorinė. Išorinė rezorbcija skiriasi nuo vidinės, nes danties irimas prasideda išoriniame danties paviršiuje, dar vadinamame cementu, o vėliau danties audiniu nukeliauja iki šaknies. Šio tipo rezorbcija dažniausiai yra daug sunkesnė ir beveik visada baigiasi danties ištraukimu.
Išorinės rezorbcijos priežastis kartais būna neaiški, tačiau yra daugybė situacijų, dėl kurių danties šaknis gali ištirpti. Pavyzdžiui, kito danties ar ortodontinių medžiagų spaudimas gali sužaloti danties išorę, o tai kartais pastebima vaikams, patyrusiems protinius dantis, kurie daro spaudimą atsirandančiam dantukui. Bakterijos, sukeliančios infekciją ar uždegimą, taip pat gali priversti organizmą pulti ir sunaikinti dantį. Be to, šią būklę gali sukelti danties trauma, sukelta stipraus smūgio – organizmas bando ištirpdyti lūžusias danties dalis, o tai gali baigtis visiška šaknies rezorbcija.
Patyrus dantį, prie šaknies paviršiaus prisitvirtina osteoklastai – ląstelių rūšis, naikinanti kaulinį audinį ir pradeda tirpdyti išorinį danties šaknies sluoksnį. Šis procesas tęsiasi iki vidinės danties šaknies, ardo kraujagysles ir nervinį audinį, todėl danties vainikas tampa laisvas ir nestabilus. Dantų rezorbcija įvyksta, jei pažeidžiamas visas dantis, įskaitant kaulą, raištį ir vainikėlį.
Kartais ištirpusio šaknies audinio palikta vieta bus pakeista kaulu. Kaulas prisitvirtina prie danties vykstant procesui, vadinamam ankiloze. Tačiau kaulas ir kitus aplinkinius danties audinius pradės paversti kaulu, o tai gali sukelti dar rimtesnių dantų problemų.
Išorinės rezorbcijos paveiktas dantis beveik visada turi būti pašalintas, nes tirpimo procesas gali išplisti ir į kitus aplinkinius dantis; Tačiau dantis su vidine rezorbcija gali būti išsaugotas gydant šaknies kanalus. Pašalinus dantį, bus įdėtas implantas. Asmuo, turintis išorinės rezorbcijos simptomų, turėtų nedelsdamas kreiptis į odontologą, kad gautų daugiau informacijos apie išorinę rezorbciją ir nustatytų gydymo būdą.