Išorinis tinklo adapteris yra įrenginys, naudojamas kompiuteriui prijungti prie tinklo, dažniausiai vietinio tinklo (LAN) arba interneto ryšio. Šie įrenginiai paprastai jungiasi prie kompiuterio naudodami universaliosios nuosekliosios magistralės (USB) prievadą ir gali leisti laidinį arba belaidį ryšį. Tai skiriasi nuo vidinio tinklo adapterio, kuris jungiamas tiesiogiai prie kompiuterio pagrindinės plokštės ir paprastai turi būti įdiegtas kompiuterio viduje atidarius kompiuterio korpusą. Išorinį tinklo adapterį galima greičiau prijungti prie kompiuterio ir jis paprastai yra gana nešiojamas.
Dauguma kompiuterių jungiasi prie interneto arba tinklo per tam tikro tipo tinklo adapterį. Šis adapteris leidžia kompiuteriui prisijungti per laidą, dažnai duomenų perdavimo laidą, pvz., Ethernet kabelį, arba belaidžiu būdu. Daugelis kompiuterių turi vidinį adapterį, įmontuotą į pagrindinę kompiuterio plokštę arba kaip atskirą kortelę, įdiegtą kompiuterio viduje ir tiesiogiai prijungtą prie pagrindinės plokštės. Tačiau kompiuteriams, kuriuose nėra tokio tipo adapterio, išorinis tinklo adapteris dažnai yra puikus sprendimas kompiuterio vartotojo tinklo poreikiams tenkinti.
Išorinis tinklo adapteris paprastai jungiamas prie kompiuterio per kompiuterio USB prievadą ir paprastai yra gana mažas. Dydis dažniausiai priklauso nuo to, kokio tipo adapteris naudojamas ir ar adapteris skirtas laidiniam ar belaidžiam tinklui. Jei naudojamas laidinis tinklas, tinklo adapteris dažnai turi tiesiog moterišką prievadą, skirtą jungtims, pvz., Ethernet kabeliui, kuris jungiamas tarp adapterio ir maršrutizatoriaus arba tinklo šakotuvo. Tai leidžia kompiuteriui prisijungti tiesiogiai prie tinklo ir paprastai užtrunka tik kelias minutes.
Belaidžiai tinklai taip pat gali prisijungti prie išorinio tinklo adapterio, o šie įrenginiai dažnai bus šiek tiek didesni nei laidiniai adapteriai. Šio tipo adapteris gali atrodyti kaip kortelė ir paprastai jungiamas prie kompiuterio USB prievado. Jis taip pat gali turėti mažą anteną, kad pagerintų kortelės veikimą ir gautų stipresnį signalą iš belaidžio maršruto parinktuvo arba šakotuvo. Tačiau norint nustatyti išorinį tinklo adapterį belaidžiam tinklui, gali prireikti šiek tiek daugiau pastangų, o vartotojui taip pat gali tekti žinoti belaidžio tinklo, prie kurio jis bando prisijungti, pavadinimą ir slaptažodį.