Terminas „perspėjimas prieš 30 dienų“ paprastai vartojamas nekilnojamojo turto kontekste. Tai yra oficialus rašytinis pranešimas, nurodantis, kad nuomininkas ketina atlaisvinti turtą arba kad nuomotojas nori, kad nuomininkas išvyktų. Šis terminas dažnai vartojamas ir darbo vietoje, kai darbuotojas praneša įmonei apie ketinimą išeiti, kad įmonė galėtų įdarbinti ir apmokyti pavaduojantį asmenį.
Kada nuomininkas turėtų pranešti savininkui
Nuomininkui planuojant išsikraustyti iš nuomojamo namo ar buto, dėl metų trukmės nuomos paprastai reikia įspėti ne mažiau kaip prieš 30 dienų; tačiau tai gali skirtis, o kai kuriose vietose reikia įspėti prieš 60 dienų iki nuomos pabaigos. Be to, kad daugelyje regionų tai yra įstatymai, įspėjimas taip pat atliekamas kaip mandagumas. Tai suteikia savininkui laiko susirasti naujus nuomininkus, taip pat leidžia nuomininkams, kurių prašoma palikti, susirasti naują būstą. Jei įspėjimas pateikiamas likus mėnesiui iki nuomos sutarties pabaigos, nė viena šalis neprivalo nurodyti priežasties. Tačiau jei nuomininkai ketina nutraukti nuomos sutartį, įspėjimo sąlygos gali tapti sudėtingesnės ir gali prireikti baudų ar kitų mokėjimų.
Nuomininkai turėtų apie tai pranešti likus 30 dienų iki kito nuomos mokėjimo, kad būtų išvengta papildomų ar dalinių mokėjimų. Paprastai nuomininkas yra atsakingas už bet kokią nuomą per 30 dienų po to, kai praneša savininkui, kad jis ar ji išsikrausto. Pavyzdžiui, jei nuoma paprastai mokama 1 mėnesio dieną, o nuomininkas įspėjimą pateikia 15 dieną, jis turi sumokėti nuomą iki kito mėnesio 15 dienos. Jei nuomininkas išvyksta 1 d., o naujas nuomininkas įsikrausto nepasibaigus 30 dienų, nuomotojas privalo grąžinti ankstesniam gyventojui visus pinigus, sumokėtus už dienas, kai name gyveno kitas nuomininkas; nuomotojas negali rinkti nuomos mokesčio du kartus.
Pranešimas pagal nuomos terminą
Tai, kiek nuomininkas turi įspėti, paprastai yra bent jau toks, kiek dažnai reikia mokėti nuomą. Kitaip tariant, kai nuomininkas nuomojasi būstą kas mėnesį, jis paprastai turi įspėti prieš 30 dienų, kai priima sprendimą persikelti. Jei būstas nuomojamas kas savaitę, paprastai reikia įspėti prieš 7 dienas. Kiek laiko reikia, dažniausiai nurodoma nuomos sutartyje tarp nuomininko ir nuomotojo. Nuomininkai turėtų spausdinti nuomotojui pranešti aiškią datą, padaryti kopiją ir pristatyti ją tiesiai nuomotojui arba nuomos biurui, kad gautų pasirašytą kvitą.
Nuomotojų pranešimas
Kai nuomotojas naudojasi 30 dienų įspėjimu arba „pranešimu išeiti iš darbo“, tai rodo, kad nuomininkas turi vieną mėnesį išvykti. Priežasčių, dėl kurių nuomotojas išduoda tokį dokumentą, yra daugybė, pradedant būtinybe pertvarkyti statinį ir baigiant nuomos sutarties pažeidimais iš nuomininko pusės. Retais atvejais nuomotojas gali įspėti apie pasitraukimą prieš 3 dienas arba įspėjimą apie iškeldinimą, jei dokumentuojami šiurkštūs nuomos sutarties pažeidimai. Įspėjus prieš 30 dienų, dauguma nuomotojų neprivalo nurodyti priežasties, o teisiškai paprastai nuomininkas nieko negali padaryti, kad pasiliktų ilgiau.
Situacijos, kai nėra nuomos sutarties tarp nuomotojo ir nuomininko, gali būti sudėtingesnės. Regioniniuose įstatymuose gali būti nurodyta, kad tam tikros rūšies pranešimas yra būtinas, tačiau taip yra ne visose jurisdikcijose. Nesant susitarimo, įspėjimo prieš 30 dienų gali nereikėti, tačiau jis vis tiek turėtų būti išduotas kaip nuomininko ir nuomotojo mandagumo forma.
Išdėstymas ir formatas
Šio tipo dokumentai yra gana paprasto formato ir dažnai rengiami paprasta kalba. Tuščius šablonus galima rasti internete ir iš kai kurių teisės specialistų, juose paprastai pateikiami nuomininko ir nuomotojo vardai ir pavardės bei sąlygos. Kiekvienas, naudojantis šabloną, turėtų ieškoti specialiai paruošto jurisdikcijai, kurioje jis gyvena. Jei reikia mokėti permokėtą nuomos mokestį arba iš kurios nors šalies tikimasi tam tikrų veiksmų, dokumente ši informacija turi būti nurodyta konkrečiai.
Įspėjimas apie išėjimą iš darbo
Skirtingai nuo nuomos nutraukimo, įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą paprastai yra daug neoficialesnis. Dažnai tai būna paprastas darbuotojo raštas įmonei ar vadovui, kuriame dirba, rašomas laiškas, kuriame nurodomas darbo santykių nutraukimas. Priežastys gali būti nurodytos, tačiau tai nėra būtina, nors turėtų būti nurodytos ir laiško, ir darbo sutarties sudarymo datos. Paprastai tai nėra teisinis dokumentas arba to nereikalauja įstatymai, tačiau tai laikomas profesiniu mandagumu ir gali padėti išlaikyti teigiamus asmens ir buvusio darbdavio santykius.