Kas yra išperkamos privilegijuotosios akcijos?

Išperkamosios privilegijuotosios akcijos, kartais vadinamos tiesiog privilegijuotomis akcijomis, yra akcijų pasirinkimo sandorio tipas, kurį investuotojas gali grąžinti emitentui, įvykdžius tam tikras pirminio pardavimo sąlygų nuostatas. Paprastai tai reiškia, kad akcijas galima išpirkti, kai akcijų vieneto kaina pasiekia tam tikrą lygį arba kai tik praėjus tam tikrai datai po pardavimo. Kai kuriais atvejais išperkamųjų privilegijuotųjų akcijų turėtojas turi iš anksto pranešti emitentui apie ketinimą išpirkti akcijas, kad sandoris iš tikrųjų įvyktų.

Dėl išperkamų privilegijuotųjų akcijų struktūros daugelis tokio tipo siūlymus išleidžiančių įmonių įtrauks tam tikras paskatas investuotojams laikyti šias akcijas ilgesnį laiką. Viena iš labiausiai paplitusių paskatų yra didesnės palūkanų normos įtraukimas į emisiją, palyginti su kitų rūšių privilegijuotomis akcijomis, kurias šiuo metu leidžia bendrovė. Kartu su patraukliu dividendų išmokėjimo akcininkams tvarkaraščiu yra labai didelė tikimybė, kad investuotojai mieliau laikys akcijas ilgą laiką, o ne pasinaudos kokiomis nors nuostatomis išgryninti akcijas, kai tik buvo įvykdytos pagrindinės su akcijų pardavimu susijusios sąlygos.

Daugelio šalių prekybos įstatymai ne tik skatina investuotojus laikyti išperkamas privilegijuotąsias akcijas, bet ir nustato apribojimus, kada investuotojai gali pasinaudoti savo teise parduoti akcijas išleidusiam subjektui. Vienas iš tokių apribojimų pavyzdžių – nesugebėjimas paskatinti emitentą išpirkti akcijas, kai dėl sandorio atsirastų didelių finansinių sunkumų ir kiltų grėsmė pakenkti bendrovės veiklai. Tokių vyriausybinių taisyklių tikslas yra užkirsti kelią masiniam tam tikrų įmonių paleidimui ekonomikos nuosmukio metu. Tokiu būdu sumažinama papildomų įmonių uždarymo tikimybė, dėl kurios daugiau žmonių bus priversti palikti darbą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą.

Tikrasis išperkamų privilegijuotųjų akcijų likvidavimo procesas dažnai apima akcijų laikymą tam tikrą laikotarpį prieš kreipiantis į emitentą dėl jų atpirkimo. Pavyzdžiui, pradinio pardavimo sąlygos gali reikalauti, kad investuotojas nepasinaudotų šia galimybe bent vienus kalendorinius metus po pirminio pirkimo. Kitu metu pardavimo sąlygos gali uždrausti investuotojui siekti iš emitento išsigryninti privilegijuotąsias akcijas, kol akcijų vieneto kaina pasieks tam tikrą sumą. Net ir tada pagal daugelį prekybos sąlygų reikės, kad investuotojas iš anksto praneštų emitentui apie savo ketinimą pasinaudoti galimybe parduoti akcijas, suteikdamas emitentui laiko skirti finansinius išteklius, reikalingus prašymui įvykdyti.