Metafora yra literatūrinis prietaisas, kuriame sakoma, kad kažkas, nesvarbu, ar tai būtų objektas, ar kažkas abstraktesnio, yra kažkas kita. Išplėstoje metaforoje, dar vadinamoje pasipūtimu, šis palyginimas gana ilgą laiką tęsiamas konkrečiame literatūros kūrinyje. Kai kuriais atvejais išplėstinė metafora bus naudojama viename sakinyje ar pastraipoje, o kitais atvejais ji tęsiama visame kūrinyje. Metaforos verčia skaitytoją kitaip pažvelgti į pateiktą temą. Kai kuriais atvejais pateikiamas konkretus abstrakčios sąvokos vaizdavimas, o kitais atvejais kažkas konkretaus prilyginamas kažkam gilesniam ir abstraktesniam.
Nors yra daug skirtingų būdų, kaip sukurti išplėstinę metaforą, daugelis rašytojų pradeda nuo vieno pagrindinio palyginimo, prieš aptardami, kaip į tą palyginimą tinka kitos idėjos. Pavyzdžiui, pagrindinė išplėstinės metaforos idėja galėtų palyginti žmogų su medžiu. Tolesnė diskusija galėtų suteikti konkretesnę metaforinę reikšmę medžio šakoms, kamienui, šaknims ir kitiems medžio elementams. Įprasta metafora gali nutrūkti palyginus vyrą su medžiu, tačiau pasipūtimas turi išplėsti palyginimą. Veiksminga išplėstinė metafora gali labai paaiškinti mintis, kurias rašytojas nori perduoti, o prasta metafora gali tiesiog suklaidinti skaitytoją, įvesdama per daug naujų palyginimų.
Rašytojas gali naudoti išplėstinę metaforą įvairiais būdais. Kai kuriais atvejais visa istorija bus pasakojama metaforiškai, dažnai siekiant iliustruoti dalyką arba išmokyti tam tikros formos moralinę pamoką. Kitais atvejais tokios metaforos naudojamos tik vienam konkrečiam veiksmui, objektui ar veikėjui apibūdinti giliau. Metaforos, išplėstinės ir kitokios, dažniausiai naudojamos visų formų literatūroje, tačiau ypač paplitusios poezijoje ir grožinėje literatūroje. Pavyzdžiui, ištisi eilėraščiai, paremti viena metafora, yra gana dažni.
Išplėstinės metaforos gali būti efektyviai naudojamos dėl įvairių priežasčių. Daugeliu atvejų jie tiesiog naudojami kaip apibūdinimo priemonė, kai konkrečių terminų neužtenka arba kai rašytojas nori kūriniui suteikti retorinio pagyvėjimo. Literatūrinė technika taip pat dažnai naudojama filosofiniame ir politiniame rašte. Daugeliu atvejų tokiuose dalykuose nagrinėjamas sąvokas gali būti labai sunku suvokti be aprašymo, pagrįsto labiau paplitusiomis idėjomis, todėl paaiškinimui reikia naudoti metaforas. Metaforos kartais netgi naudojamos moksle, nes kai kurias chemijos, fizikos ir biologijos temas galima lengviau paaiškinti lengvai vizualizuojamais reiškiniais, o ne tiksliai aprašant tikrus procesus.