Ekspresyvioji afazija yra neurologinis sutrikimas, kai žmonėms sunku kalbėti ar rašyti, kad galėtų bendrauti. Šia liga sergantys pacientai žino, ką nori pasakyti, bet negali to išreikšti, o šnekamosios ir rašytinės kalbos supratimas paprastai yra geras, nors jiems gali kilti sunkumų dėl neįprastos sintaksės ar struktūros pateiktų dalykų. Dažniausia išraiškingos afazijos priežastis yra insultas. Pagalba pacientui pasveikus nuo insulto ir reabilitacijos seansai su kalbos patologu gali padėti pacientui ugdyti bendravimo įgūdžius.
Ši būklė taip pat kartais vadinama Brokos afazija, nuoroda į susijusią smegenų sritį, arba netvirta afazija. Kai kuriems žmonėms, turintiems šio tipo afaziją, sunku tarti žodžius ir kurti frazes, jie gali kalbėti nerišliai, niūriai, naudodami raktinius žodžius, kad bandytų perteikti mintį. Kiti pacientai gali kalbėti sklandžiai, bet su nesąmoningais žodžiais arba žodžiais, vartojamais beprasmiškai.
Tokią būklę patyrusių ir pasveikusių pacientų teigimu, ši būklė itin vargina. Pacientai gali galvoti, ką nori pasakyti, tačiau jų smegenys negali paversti to, kas vyksta paciento galvoje, kitiems žmonėms suprantamu formatu. Kai kurie pacientai, sergantys šia liga, susijaudina dėl nusivylimo ir gali gestikuliuoti arba šaukti, kai bando būti suprasti.
Pacientai, turintys bendravimo sutrikimų, tokių kaip išraiškinga afazija, taip pat gali būti nusivylę žmonių bendravimu su jais. Žmonės gali pradėti paprastai ir garsiai kalbėti šalia pacientų, kuriems sunku bendrauti, nors tie pacientai gali suprasti, ir tai gali jaustis globėjiška. Nekantravimas ir bandymas užbaigti paciento sakinį yra dar viena dažna problema, dėl kurios pacientai gali nusivilti ir nusiminti.
Kalbos patologas gali dirbti su ekspresyviąja afazija turinčiu pacientu, kad ugdytų bendravimo įgūdžius. Kai kurie pacientai mano, kad komunikacijos lentų ir kitų priemonių naudojimas afazijos laikotarpiu gali padėti jiems aiškiai bendrauti. Laikui bėgant, pacientą supantys žmonės taip pat yra linkę susipažinti su paciento naudojamu bendravimo stiliumi ir gali suprasti bei interpretuoti sakinius, kurie paprastam žmogui gali nebūti prasmingi.
Pokalbyje su asmeniu, turinčiu išraiškingą afaziją, patartina kalbėti aiškiai ir normaliu balso tonu bei būti atsargiems vartodami sudėtingą sakinio struktūrą ar sintaksę, nes tai gali sukelti painiavą. Atkreipti dėmesį, kol pacientai kalba, ir atspindėti tai, ką girdi, gali padėti užmegzti aiškų bendravimą.