Apsaugos psichologija yra žmonių požiūrio į gamtą ir sąveikos su ja tyrimas, o jos tikslas – kurti intervencijas, skatinančias išsaugojimo pastangas. Suprasti dinamiką, kuri įtakoja žmones ignoruoti arba palaikyti aplinkos tvarumą, yra naudinga siekiant pokyčių. Atidžiai išnagrinėjus kartais paaiškėja, kad žmonės nesijaučia pakankamai galingi, kad padarytų didelį poveikį individualiomis pastangomis. Kultūrinių perspektyvų stebėjimas taip pat padeda suprasti skirtingus požiūrius ir kurti veiksmingas intervencijas. Apsaugos psichologija paprastai skiriasi nuo aplinkos psichologijos, kuri paprastai mažiau dėmesio skiria išsaugojimo skatinimui, o daugiau dėmesio tam, kaip aplinka veikia žmones.
Pagrindinis gamtosaugos psichologijos tikslas yra įkvėpti elgesio pokyčius, susijusius su aplinkos tvarumu. Kalbėdami su asmenimis ir grupėmis, suprasdami aplinkos problemas ir stebėdami pažinimo bei elgesio modelius, šios srities psichologai stengiasi suprasti žmogaus motyvus, susijusius su aplinka. Kai geriau suprantami motyvai ignoruoti raginimus tausoti arba vadovautis aplinkai nekenksmingu elgesiu, dažnai tampa lengviau sukurti veiksmingas strategijas, kaip didinti sąmoningumą ir keisti elgesį didesniu mastu.
Apsaugos psichologija tiria gilesnius klausimus, susijusius su žmogaus motyvacija ir išsaugojimu. Nors iš pažiūros gali atrodyti, kad žmogus nėra suinteresuotas padėti aplinkai, tikroji problema gali būti jo bejėgiškumo jausmas arba įsitikinimas, kad asmeniniai pokyčiai būtų nereikšmingi. Dažnai reikia suskaidyti aplinkos sampratą į mažesnius aspektus, su kuriais gali susieti asmenys ir grupės. Žmonių ir gyvūnų ryšio tyrinėjimas yra viena iš atidaus stebėjimo sričių. Raminamojo gamtos poveikio panaudojimas taip pat yra strategija, padedanti suvokti, kad reikia saugoti.
Kultūros įtaka, vertybės ir prioritetai taip pat atidžiai stebimi gamtosaugos psichologijoje. Tam tikrų kultūrų žmonės nelaiko laukinių gyvūnų kaip naminių gyvūnėlių, bet kitų kultūrų žmonės. Kai kurių draugijų nariai valgo tam tikrus gyvūnus, tačiau labai nori išsaugoti kitus gyvūnus. Suprasti, kas sukelia užuojautą tam tikriems gyvūnams ir mažiau nerimauti dėl kitų, yra vienas iš gamtosaugos psichologijos uždavinių. Suvokus individualias ir kolektyvines mintis ir jausmus, galima sukurti kultūriniu požiūriu tinkamas strategijas, didinančias gamtosauginį sąmoningumą ir skatinant aktyvumą.
Nors išsaugojimo psichologija yra panaši į aplinkos psichologiją, paprastai suprantama, kad pastaroji daugiau dėmesio skiria tam, kaip aplinka veikia žmones. Dialogas su kitų disciplinų ekspertais yra didelė gamtosaugos psichologo darbo dalis. Politikos formuotojai, pedagogai, sociologai, aplinkosaugos aktyvistai ir komunikacijos ekspertai yra įvairių tipų žmonės, su kuriais šie psichologai bendrauja, kad padidintų supratimą apie gamtosaugos problemas.