Iššvaistomas turtas yra turtas ir investicijos, kurių naudojimo laikas yra ribotas. Dažnai iššvaistomas turtas yra resursas, skirtas naudoti tol, kol nieko nebelieka. Produktyvaus naudojimo metu tokio tipo turtas duoda pajamų, bet galiausiai pasiekia būseną, kai turto vertė pradeda mažėti.
Gamtos ištekliai, įgyjami kaip investicija, yra puikūs turto švaistymo pavyzdžiai. Mediena yra viena iš eikvojamo turto rūšių, kurią galima nuimti ir perdirbti tam tikroms reikmėms. Kai kuriais atvejais mediena naudojama statant namus, kur ji pasiekia savo vertės viršūnę ir pamažu pradeda nuvertėti. Naudojant kai kuriuos medienos panaudojimo būdus, išeikvojimas vyksta greičiau, pavyzdžiui, gaminant medinius dantų krapštukus. Išmeta po vieno panaudojimo, perdirbta ir šiam tikslui naudojama mediena pardavimo metu pasiekia aukščiausią vertės tašką, vėliau suteikia vis mažesnę grąžą, nes panaudoti gaminiai susmulkinami ir perdirbami į kitus gaminius. Galų gale pluošto nebegalima perdirbti ir laikoma, kad švaistomas turtas nebeturi pinigų arba nebegali gauti net sumažėjusių pajamų.
Gamtinės dujos, nafta ir anglis yra laikomos investicijomis, kurios atitinka švaistomo turto profilį. Tokio tipo iššvaistomas turtas kartais vadinamas sunaudotu turtu, nes jį panaudojus yra mažai būdų arba visai nėra būdų perdirbti produktą siekiant gauti papildomų pajamų. Iš esmės bet koks produktas, gautas iš kasyklos, būtų laikomas švaistomu turtu, nes tam tikru momentu ateityje naudingosios iškasenos nustos turėti didelę vertę ir bus nudėvėtos tol, kol nebegaus grąžos.
Dažnai švaistomas turtas yra vertas pradinės investicijos. Pavyzdžiui, investuotojas gali nuspręsti nukirsti didelius medienos kiekius už santykinai konkurencingą kainą, tada perparduoti medžiagą su puikiu pelnu. Pirkėjas savo ruožtu gali panaudoti medieną kurdamas platų gaminių asortimentą, kuris gaminamas pelningai. Tačiau vartotojui perėmus nuosavybės teisę į pagamintus daiktus, prasidės nusidėvėjimo procesas, o pelninga medžiaga nebegaus pajamų.