Apskritai kalbama poezija yra poetinis kūrinys, skaitomas garsiai arba atliekamas žodžiu, kai poetas atlikėjas kalba natūraliai. Apibrėžti ir klasifikuoti žodinę poeziją gali būti sudėtinga, atsižvelgiant į galimą sutapimą su garsiai skaitoma rašytinė poezija, repo ir hiphopo pasirodymais bei pasakojimais. Sakyto žodžio judėjimui būdingi paniekos akademinei bendruomenei, konfesinis arba sąmonės srauto stilius ir publikavimo neakcentavimas. Sakytinė poezija Amerikoje išpopuliarėjo devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, tačiau jos šaknys buvo žodinio pasakojimo tradicijos ir ryšiai su šeštojo ir šeštojo dešimtmečio bitų karta.
Pagrindinis žodinės poezijos tikslas yra suteikti galimybę išreikšti asmenybę, kuri neturi akademinės ar kitos institucinės įtakos. Užuot pasikliaujęs publikavimu, o poetas išsako savo nuomonę ir tiesiogiai perduoda informaciją visuomenei žodžiu. Stilius dažnai yra visceralinis, pasakojantis apie neapdorotas emocijas, politinius ir socialinius komentarus bei asmeninę patirtį. Įprastos sakytinio žodžio vietos yra viešosios erdvės, atviri mikrofonai kavinėse ir knygynuose bei kitos pasirodymų vietos.
Kabelinės televizijos kanalas „Music Television“ (MTV) suteikė poezijai ištartą poeziją nacionaliniu forumu, transliuodamas MTV Unplugged programos žodinių leidimų seriją, prasidėjusią 1990 m. Seriale dalyvavo tokie menininkai kaip Maggie Estep, Reg E. Gaines ir John S. Hall. Hall pamatė, kad vienas iš jo eilėraščių atsidūrė kolegijos radijo topų viršūnėje 1994 m. – vienintelis ištartas kūrinys, o MTV rėmė jo ištartų žodžių turą. Kiti atlikėjai, tokie kaip Estepas ir Gainesas, ir toliau buvo rodomi per MTV garso įrašuose tarp programų, žinomų kaip Fightin’ Wurdz. Tačiau MTV įsipareigojimas judėjimui pasirodė trumpalaikis, o ištartas žodis nesugebėjo išlaikyti jos nacionalinio žinomumo.
Ištarto žodžio judėjimo šaknys yra Afrikos ir Amerikos indėnų kultūrų žodinio pasakojimo ir skambinimo bei atsakymo tradicijos. XX amžiaus viduryje bitų poetai sąmoningai stengėsi sugrąžinti poeziją prie šių šaknų. Kaip ir „Beat Generation“ poetai, poetai, kalbantys apie žodinius žodžius, paprastai yra atitrūkę nuo akademinių ratų, akcentuoja atlikimą ir išpažįstantį stilių. Skirtingai nuo repo ir hiphopo pasirodymų, ištartoje poezijoje paprastai nėra melodijos ar nuoseklaus ritmo.
Nedaug ištartų poetų įrašinėja ar publikuoja savo kūrybą, nes jiems pirmiausia rūpi būti išgirstam ir jie bijo savo judėjimo institucionalizacijos. Nepaisant šio įtarimo dėl akademinės aplinkos ir įtakos, kai kurie universitetai pradėjo siūlyti žodinio atlikimo programas ir kursus. Toks publikavimo dėmesio sumažinimas yra viena iš bruožų, išskiriančių sakytinio žodžio judėjimą nuo „Beat Generation“ poetų. Pažymėtina, kad kai kurie sakytinio žodžio atlikėjai publikuoja romanus ir įprastesnius poezijos tipus, taip pat yra sakytinių eilėraščių antologijų.
Rasinė, lyčių ir etninė įvairovė yra dar vienas skirtumas tarp Beats ir sakytinio žodžio judėjimo. Beat poetai paprastai buvo baltųjų žmonių bendruomenė, o žodinis judėjimas laikomas labiau populistiniu. Ištartas žodis apima įvairovę, įtraukiant moteris ir spalvotus žmones. Judėjimo tikslas – skatinti toleranciją tarp žmonių, panaikinant socialines, politines ir kultūrines ribas.
Nors ištarto žodžio judėjimas pasiekė savo aukščiausią tašką 1990-aisiais, žanras išlieka gyvybingas konkrečiose bendruomenėse ir forumuose. Niujorko Žemutinėje Rytų pusėje esanti kavinė „Nuyorican Poets“ ir toliau yra svarbi žodinės poezijos platforma. Universitetai, turintys sakytinio žodžio programas, pvz., Viskonsino universiteto Pirmosios bangos bendruomenė, padeda ugdyti naujas sakytinio žodžio atlikėjų kartas. Galiausiai ištartas eilėraštis yra panašus į gyvą, trumpalaikį performanso meno kūrinį, o ne į nuolatinį, publikuotą kūrinį.