Įsikūrusi bažnyčia yra bažnyčia, kuriai nacionalinės vyriausybės suteikė ypatingą pripažinimą. Bažnyčia atstovauja oficialiam tautos religiniam tikėjimui ir gauna paramą iš vyriausybės įvairiomis formomis – nuo finansinės paramos iki teisinės apsaugos. Įsteigtų bažnyčių galima pamatyti daugelyje pasaulio regionų, nors kai kurios tautos, pavyzdžiui, JAV, turi įstatymus, specialiai draudžiančius kurti tokio tipo bažnyčias, kad būtų išlaikytas bažnyčios ir valstybės atskyrimas.
Krikščionių, budistų ir musulmonų sektos gali būti vertinamos kaip nusistovėjusios bažnyčios tokiose šalyse kaip Anglija, Butanas ir Saudo Arabija. Tautose, turinčiose įsitvirtinusią bažnyčią, vyriausybės vadovas gali būti ir bažnyčios galva, o iš žmonių gali būti reikalaujama laikytis bažnyčios mokymo, nors taip būna ne visada. Kai kuriuose regionuose, nors bažnyčia turi oficialų vyriausybės pripažinimą, daugelis piliečių nėra tarp tikinčiųjų ir nelanko bažnyčios.
Kai kurios tautos priėmė egzistuojančią religiją kaip savo įsteigtą bažnyčią, o kitos įkūrė savo konfesijas. Tais atvejais, kai valstybė kuria bažnyčią, bažnyčia negali keisti politikos nepasitarusi su valstybe, o valstybė negali keisti su bažnyčia susijusių įstatymų neaptarusi šio klausimo su religiniais lyderiais. Anglijos bažnyčia yra tokio pobūdžio valstybinės bažnyčios pavyzdys.
Kitų tikėjimų pripažinimas tautose, turinčiose nusistovėjusią bažnyčią, skiriasi. Kai kurios šalys propaguoja religinės saviraiškos laisvę, leisdamos savo piliečiams praktikuoti bet kokią religiją arba išvis jos nepraktikuoti, jei tai pageidauja. Jie taip pat gali aktyviai ginti teisę taikiai garbinti bet kokį tikėjimą pasitelkdami įstatymus ir kitas priemones. Kituose regionuose gali būti nuslopintos religijos ar sektos, kurios prieštarauja nusistovėjusiai bažnyčiai, o toms grupėms priklausantys žmonės gali būti persekiojami. Istoriškai tautos kartais buvo gana žiaurios dėl savo religinio tikėjimo, kaip matyti per inkviziciją Europoje.
Kai kurios tautos, kurios kažkada buvo įsteigusios bažnyčias, nusprendė atsisakyti tokio tipo bažnyčios, siekdamos apsaugoti aiškų bažnyčios ir valstybės skirtumą. Šiose šalyse žmonės laukiami ir toliau praktikuoti tikėjimą, tačiau jis nebėra pripažįstamas oficialia vyriausybės bažnyčia. Tautos taip pat pakeitė ištikimybę, kaip matyti Anglijoje, kai karalius Henrikas VIII atsisakė Romos katalikybės ir įkūrė Anglijos bažnyčią.