Išteklių išlyginimas yra paskirstymo proceso tipas, kuriuo siekiama suderinti konkrečių išteklių poreikį su tų pačių išteklių prieinamumu. Idėja yra užtikrinti, kad tada, kai šių išteklių prireiks kasdieniame verslo procese, jie būtų po ranka ir paruošti naudoti. Norint valdyti šią paklausos ir prieinamumo pusiausvyrą, paprastai reikia tiksliai numatyti būsimus poreikius ir imtis veiksmų, kad ištekliai būtų įsigyti tokiu būdu, kuris būtų naudingas gamybos procesui.
Vienas iš būdų suprasti išteklių niveliavimo sąvoką yra apsvarstyti gamyklą, kuriai reikia tam tikrų žaliavų, kad būtų galima pagaminti prekių eilutę. Siekdama išlaikyti sąnaudas protingumo ribose, verslas planuoja klientų užsakymų antplūdį ir gatavų vienetų skaičių, reikalingą tiems užsakymams laiku įvykdyti. Ši informacija naudojama norint nustatyti žaliavų kiekį, reikalingą tiems vienetams sukurti per skirtą laikotarpį. Užsakymai pateikiami taip, kad žaliavos atkeliautų anksčiau laiko, kai jų prireiks, kad gamyba vyktų be jokių trikdžių.
Svarbu pažymėti, kad išteklių lygiavimas reiškia ne tik žinojimą, ko reikia, kad gamybos linija veiktų, bet ir kada tie ištekliai turi būti pristatyti ir prieinami. Daugelyje tautų mokesčiai apskaičiuojami nuo po ranka laikomų žaliavų atsargų. Susisteminus šių medžiagų pristatymą taip, kad jos negulėtų sandėlyje ištisas savaites prieš pradėdamos gamybos procesą, įmonės patiria mažesnę mokesčių naštą, o tai padeda padidinti bendrą veiklos pelningumą.
Tuo pačiu metu norint išlyginti išteklius, reikia atsižvelgti į bet kokius paklausos pokyčius, kurie taip pat turėtų įtakos išteklių patekimui į gamyklos vietą. Pavyzdžiui, jei stambus klientas atšauktų užsakymą, verslas savo ruožtu peržiūrėtų įvairių žaliavų partijų pristatymo grafiką, kad būtų gauti tik ištekliai, reikalingi kitiems užsakymams įvykdyti. Tuo atveju, jei naujas klientas pateikia didelį užsakymą ir pageidauja pristatymo kuo greičiau, gali prireikti bendradarbiauti su tiekėjais, kad būtų padidintas medžiagų pristatymo dažnis, siekiant neatsilikti nuo padidėjusios paklausos. Žvelgiant iš šios perspektyvos, išteklių niveliavimas turėtų būti vertinamas kaip nuolatinis procesas, o ne kaip atskiras įvykis, kuris bet kuriuo momentu laikomas užbaigtu.