Literatūroje istorija istorijoje yra technika, naudojama pateikti istoriją, kuri pasakojama kitos istorijos veiksme ar siužete. Ši technika kartais vadinama rėmo istorija ir padeda suteikti kontekstą vienai ar daugiau pristatomų istorijų ar veikėjų. Istorija istorijoje yra įprasta romanuose, apsakymuose ir atsiminimuose, o technika nebūtinai apsiriboja parašytomis knygomis; daugelyje filmų ir televizijos laidų taip pat naudojama kadro istorijos technika.
Du žinomiausi istorijos istorijoje pavyzdžiai yra Vašingtono Irvingo „Rip Van Winkle“ ir „Sleepy Hollow legenda“. Abi šias istorijas pasakoja pasakotojas, kuris yra už vidinės istorijos įvykių arba istorijos istorijos viduje. Kitaip tariant, pasakotojas gyvena už pasakos veiksmo ribų, bet įtraukia skaitytoją į pradinį savo laiko ir vietos pasakojimą. Pasakojimui prasidėjus, pasakotojas perkelia skaitytoją į antrąją istoriją – apie Ripą Van Winkle arba į įvykius, vykstančius Sleepy Hollow.
Viename romane ši technika gali būti persidengta daug kartų. Rašytojas, pavyzdžiui, gali pristatyti pasakotoją, gyvenantį viename laike ir vietoje. Tada tas pasakotojas gali pradėti pasakoti pasakojimą apie kitą laiką ir vietą. Tos istorijos veikėjai savo ruožtu gali papasakoti kitą istoriją dar kitu laiku ir kitoje vietoje. Tai gali suklaidinti skaitytoją, tačiau jei tai daroma teisingai, daug kartų persidengianti istorija gali suteikti tam tikros siužeto linijos, romano ar kitos terpės gilumo.
Rašytojai gali naudoti šią techniką dėl kelių priežasčių: norėdami pateikti kontekstą, sukurti sudėtingą istoriją ar net suabejoti pasakotojo patikimumu. Pasakotojas, kuris pasakoja pasakas, gali iškraipyti įvykių tiesą, todėl skaitytojas turi nuspręsti, ar šiuo pasakotoju reikėtų pasitikėti kaip patikimu informacijos šaltiniu kitose pasakos dalyse. Rašytojas taip pat gali panaudoti istoriją pasakojime, kad pateiktų aiškinamąją informaciją, kuri skaitytojui suteiks geresnį supratimą, kodėl istorijoje vyksta įvykiai ir kokie veikėjai paskatino tam tikrus veiksmus, susidūrus su konkrečiomis negandomis.