Kas yra istorinis nepastovumas?

Istorinis nepastovumas – tai rinkos, biržos prekės ar skolos priemonės kainos svyravimai laikui bėgant. Paprastai jis išreiškiamas procentais, o procentas reiškia standartinio nuokrypio nuo vidurkio dydį. Kuo didesnis procentas, tuo ekstremalesni kainų svyravimai. Žmonės, dirbantys finansų rinkose, pvz., vertybinių popierių prekiautojai ir bankininkai, naudoja istorinį nepastovumą, kad priimtų protingus finansinius sprendimus ir sudarytų prognozes, kurios gali būti naudojamos nuspėti rinkos kryptį.

Norint nustatyti istorinį nepastovumą, galima naudoti daugybę matematinių skaičiavimų. Daugelis žmonių naudoja kompiuterių programinę įrangą, kuri jiems sukuria tokias kolekcijas, o programinė įranga taip pat sąveikauja su reguliariai atnaujinama duomenų baze, kurioje pateikiama naujausia informacija. Programinė įranga taip pat gali būti naudojama diagramoms ir diagramoms generuoti, kurios gali būti naudingos žmonėms, norintiems vizualiai pavaizduoti istorinį nepastovumą.

Žmonės gali pažvelgti į istorinį nepastovumą įvairiais laiko tarpais, kartais lygindami laikotarpius, kad gautų daugiau informacijos. Pavyzdžiui, kažkas gali būti suinteresuotas kukurūzų kainų svyravimais per pastaruosius metus, per pastaruosius šimtą metų ir tam tikrais istorijos laikotarpiais, pavyzdžiui, metais, kai sausros paveikė kukurūzų derlių. Žvelgiant į istorinį nepastovumą ilgesniais laikotarpiais, žmonės gali susidaryti bendrą supratimą apie kainų svyravimus, o tiriant konkrečius laikotarpius žmonės gali atlikti naudingus palyginimus ir prognozes.

Aukščiau pateiktame kukurūzų pavyzdyje žinoti, kaip kainos svyruoja sausros metais, gali būti svarbu tiems, kurie prekiauja kukurūzų ar kukurūzų ateities sandoriais. Išnagrinėjęs kainų tendencijas, jis arba ji galės nusipirkti arba parduoti už geriausią kainą per sausrą arba prieš numatomą sausrą. Istorinis nepastovumas nebūtinai nuspėja, kas nutiks ateityje, tačiau jis gali suteikti naudingų užuominų, o kas nors, nepaisydamas istorinio nepastovumo, priims neprotingą finansinį sprendimą, tikriausiai dėl to bus kritikuojamas.

Galimybė ištirti istorinį nepastovumą taip pat gali suteikti tam tikrą perspektyvą. Pavyzdžiui, tam tikra finansinė prekė gali pasirodyti itin nepastovi per palyginti trumpą laikotarpį, tačiau panagrinėjus ją platesnio istorinio konteksto kontekste, žmonės gali pastebėti, kad nepastovumas iš tikrųjų nėra labai neįprastas. Ir atvirkščiai, žmonės taip pat gali palyginti trumpalaikį ir ilgalaikį nepastovumą, kad nustatytų nerimą keliančius rinkos modelius, pvz., didelius kainų svyravimus, kurie iš tikrųjų yra gana pastebimi.