Šlaunies šlaunies patraukimas atsiranda, kai vienas ar keli iš trijų nugaros šlaunies raumenų yra per daug ištempti arba jų raumenų skaidulos ar audiniai plyšta. Ištrauktos pakaušio juostos, taip pat vadinamos šlaunies patempimu, gali būti skirtingo sunkumo ir paprastai skirstomos į tris laipsnius, atsižvelgiant į pažeistos vietos dydį. Pirmojo laipsnio patempimo atveju raumenų grupėje yra nedideli plyšimai, atsirandantys dėl per didelio tempimo. Antrasis ir trečiasis laipsniai yra ūmesni ir sukelia didelę ar didelę žalą iki visiško plyšimo.
Šlaunikaulio raumenys susideda iš pusiau membranos ir dvigalvio šlaunies raumens, bendrai vadinamų „šlaunies raumenimis“. Jie tęsiasi nuo apatinių sėdmenų iki kelio galo. Pagrindinės šlaunies funkcijos yra sulenkti kelį ir perkelti šlaunį atgal.
Šlaunies raumenys dažnai naudojami bėgiojant ir šokinėjant, todėl pakaunės traumos yra dažnas atletų atvejis. Staigūs sprogstamieji judesiai yra dažniausia raumenų plyšimų priežastis, dėl kurių patempiami šlaunies raumenys arba traukiami raumenys. Šlaunies sąnario pažeidimo simptomai yra patinimas, mėlynės, skausmas ir spazmai. Dažnai tuo metu, kai įvyksta sužalojimas, raumenyse gali būti jaučiamas spragtelėjimas.
Papildomos priežastys, didinančios šlaunies patraukimo riziką, yra lankstumo ar šlaunies stiprumo stoka, per didelis kūno svoris ir raumenų kontrolės praradimas dėl sunkaus pratimo ar nuovargio. Šlaunies sąnario pažeidimai dažniausiai atsiranda, kai raumuo pailgėja. Rečiau pažeidžiamas raumuo susitraukiant arba nuo smūgio.
Įtempto šlaunies raumens gydymas paprastai apima pažeistos vietos apledėjimą ir šlaunies suspaudimą, apvyniojant ją sportine juosta, tvarsčiais ar kompresine sportine apranga. Kai tik raumenų skausmas sumažėja iki valdomo lygio, sportininkas turėtų pradėti tempti raumenis ir judinti juos neskausmingu judesių diapazonu, kad sumažintų rando audinio susidarymą ir patinimą. Raumenų reabilitacija nereiškia per anksti grįžti prie veiklos; raumenys turi būti laipsniškai stiprinami, kad sumažėtų pakartotinio sužalojimo arba nuolatinio pažeidimo rizika.
Nors ir neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo šlaunies pažeidimo, varžybinių sporto šakų, reikalaujančių staigių judesių, pavyzdžiui, lengvosios atletikos, futbolo ar teniso, dalyviai turi turėti gerai kondicionuotas kojas, kad išvengtų raumenų įtempimo. Tai apima jėgos treniruotes tiek pakaušio sąnariams, tiek priekinei šlaunies daliai arba keturgalviams raumenims išlaikyti, o tai padeda sumažinti patempimo riziką. Taip pat prieš fizinę veiklą reikėtų pasitempti ir apšilti, kad padidėtų lankstumas ir sumažėtų traumų tikimybė.