Logikoje ir filosofijoje išvados taisyklės reiškia taisyklių, naudojamų apibrėžti tiesos parametrus tam tikros situacijos kontekste, seriją. Jie dažniausiai naudojami daugelyje logikos ir matematikos sričių ir apibrėžia logines formas arba argumentų formas. Kiekviena išvados taisyklė iš esmės yra skirtinga formulė, leidžianti nustatyti argumento teisingumą pateiktame kontekste. Išvados taisyklę taip pat galima vadinti išvados taisykle.
Išvados taisyklės egzistuoja daugelyje mąstymo sričių, įskaitant logiką ir matematiką, tokias kaip simbolinė logika, klasikinė logika ir skaičiavimas. Paprastai tai yra informacijos apdorojimo toje srityje gairės. Daugumai žmonių labiausiai žinomos išvados taisyklės kyla iš teiginių logikos.
Šios taisyklės naudojamos taikant vertinimo metodą, vadinamą natūralia išskaičiavimu. Devynios pagrindinės taisyklės vadovaujasi teiginių tikrinimu naudojant natūralią dedukciją. Šios išvados taisyklės dažnai išreiškiamos naudojant simbolius ir kintamuosius, vaizduojančius nurodytas sąlygas. Pirmosios grupės taisyklės yra plačiausiai naudojamos. Modus ponens yra „jei-tada“ argumentas, teigiantis, kad kadangi vieno daikto, žinomo kaip daiktas O, egzistavimas reiškia, kad egzistuoja ir kitas dalykas, žinomas kaip daiktas A, pirminio daikto egzistavimas reiškia, kad pastarasis daiktas logiškai egzistuoja.
Antroji išvadų taisyklė yra Modus tollens, dar žinomas kaip pasekmės neigimas. Jungtinio įvadas yra išvada, kuri teigia, kad jei R yra tiesa, o I taip pat yra tiesa, tai R ir A yra teisingi. Supaprastinimo išvada iš esmės yra priešinga; jame teigiama, kad jei A ir R yra teisingi, tai A yra tiesa, o R yra tiesa. Kitos išvados taisyklės logikoje apima disjunkcijos įvedimą ir pašalinimą, disjunkcinį ir hipotetinį silogizmą, taip pat dvisąlyginį įvedimą ir pašalinimą bei konstruktyviąją ir destruktyviąją dilemą.
Vertindamas argumentą pagal išvados taisyklę, argumentą vertinantis asmuo vadovaujasi principu, kad argumentuotos prielaidos yra teisingos. Išvados taisyklė yra vienas iš daugelio metodų, naudojamų apdorojant informaciją teiginių serijoje, siekiant išsiaiškinti, ar informacija gali būti teisinga. Išmokti šį argumentų įrodinėjimo metodą naudinga atliekant testus, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas argumentams įrodyti, pvz., testus, reikalingus norint patekti į daugelį aukštesniųjų studijų programų, ypač teisės mokyklas. Alternatyvus argumentų pagrįstumo vertinimo metodas yra tiesos lentelė.