Išvestinių finansinių priemonių apskaita – apskaitos principų visuma, taikoma tam tikroms verslo operacijoms. Principai pirmiausia taikomi straipsniams, kurie yra įtraukti į didesnę sutartį arba kaip finansinės priemonės, naudojamos apsidraudimo veiklai, dalis. Taisyklės, taikomos išvestinių finansinių priemonių apskaitai, apima tikrosios vertės keitimą, kad ji atitiktų rinką, kai ji priskiriama apsidraudimo rizikai, kintamų pinigų srautų iš išvestinių finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių, skirtų užsienio valiutos apsidraudimo rizikai, pripažinimas. Išvestinių finansinių priemonių apskaitos tikslas – tiksliai įvertinti straipsnį finansinei atskaitomybei. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės keitimas gali būti būtinas pelnas arba nuostolis, lyginant su pajamomis.
Tikrosios vertės apsidraudimas įvyksta, kai įmonė nustato išvestines priemones, kurios pripažįsta turto, įsipareigojimo ar tvirto įsipareigojimo tikrosios vertės pokyčius. Pelnas ir nuostoliai iš šių išvestinių finansinių priemonių turi atitikti pajamas keitimo laikotarpiais ir turi būti kompensuojami apdraustais objektais, o tai reiškia, kad įmonė tinkamai arba netinkamai sumažino verslo sandoriui būdingą riziką. Rezultatas yra tai, kad įmonė parodo, kaip sutartyje ar finansinėje priemonėje sudarytas apsidraudimas buvo neveiksmingas užskaitant objekto tikrąją vertę. Įmonės paprastai nori kompensuoti pelną ir nuostolius, kad jų grynasis poveikis būtų nulinis.
Antroji klasifikacija pagal išvestinių finansinių priemonių apskaitą atsiranda prognozuojant kintamą pinigų srautą. Įmonės turi pranešti apie efektyvią pelno arba nuostolių, susijusių su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, dalį. Pelnas ar nuostoliai dažnai patenka į kitas bendrąsias pajamas, neįtraukiant į faktines veiklos pajamas. Tačiau įmonė turi perklasifikuoti pelną ir nuostolius, kai prognozuojami sandoriai iš tikrųjų turi įtakos pajamoms. Tada neveiksminga dalis – pelnas arba nuostolis – turi prieštarauti pajamoms, panašiai kaip pirmajame išvestinių finansinių priemonių apskaitos scenarijuje.
Užsienio valiutos išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma kitokia apskaita. Pelnas arba nuostoliai turi patekti į įmonės bendrųjų pajamų sąskaitą. Šis traktavimas taikomas grynosioms investicijoms į užsienyje veikiančią veiklą naudojant užsienio valiutą. Įmonės turėtų traktuoti šias investicijas kaip nepripažintus tvirtus įsipareigojimus, kitaip vadinamus parduodamais vertybiniais popieriais. Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai išvestinių finansinių priemonių apskaitoje turi turėti žymėjimą, pagal kurį užsienio valiutos rizika būtų nukreipta prieš kitus sandorius užsienio valiuta.
Išvestinių finansinių priemonių apskaita ir įvairios apsidraudimo situacijos yra sunkūs ir sudėtingi procesai. Įmonės visada turėtų ieškoti profesionalaus buhalterio, kad užtikrintų, jog jos laikosi visų tinkamų taisyklių. Šiuose sandoriuose svarbios tikrosios rinkos vertės apskaitos taisyklės. Pervertinus išvestinių finansinių priemonių vertę, finansinės ataskaitos gali būti neteisingos. Tai lemia prastus arba neveiksmingus vidinių ar išorinių suinteresuotųjų šalių sprendimus.