Įtempiklis yra įtaisas, naudojamas gręžimo platformoje arba platformoje, ypač vandenyne plūduriuojančiose platformose, skirtas palaikyti stovus, naudojamus gręžimui ir naftos tiekimui į platformą. Pakylos jungia gręžimo platformą su jūros dugnu ir paprastai yra sujungtų vamzdžių serija. Gręžimo platforma gali būti laikoma gana stabili gręžimo metu, tačiau audros ar atvira jūra gali priversti įrenginį pajudėti dėl bangų poveikio. Jei stovai būtų standžiai sujungti su gręžimo platforma, gali būti padaryta žala, todėl juos palaiko įtempiklio sistema, kuri gali išlaikyti stovo svorį ir leisti judėti atskirai nuo platformos judesių.
Plaukiojančios naftos ir dujų gręžimo platformos gali būti sujungtos su jūros dugnu vamzdžiais arba kabeliais, vadinamais įtempimo kojomis. Įrenginys taip pat gali laisvai plūduriuoti ir būti palaikomas tam tikroje vietoje pasaulinės padėties nustatymo sistemos, kurios naudoja palydovus ir imtuvą, kad nustatytų vietą, ir įrenginio variklius. Įtempimo kojelės traukiamos į viršų plūduriuojant platformai, kuri naudoja balasto bakus, užpildytus oru ir vandeniu, kad išlaikytų tam tikrą plūduriavimo aukštį virš vandens. Balasto sistemas galima valdyti, kad būtų išlaikytas pastovus gręžimo įrenginio kojų įtempimas, tačiau nėra galimybės naudoti balasto stovo vamzdžio įtempimui valdyti.
Netoli stovo viršaus yra mazgas, vadinamas slydimo žiedu. Ši sistema yra pritvirtinta prie stovo vamzdžio, kad būtų galima sugriebti įtempiklį. Įtempiklio trauką aukštyn užtikrina kabeliai arba strypai, sujungti su hidraulinių cilindrų arba stūmoklių grupe, kurie stumia arba traukia aukštyn, slegiant stovo svorį. Elektroniniai valdikliai palaiko nuolatinį traukimą, kai gręžimo įrenginys juda dėl bangų ar oro sąlygų.
Įtempimo sistemos gali būti valdomos esant oro slėgiui arba hidraulinės alyvos slėgiui. Daugybė bakų, vadinamų akumuliatoriais, palaiko slėgį orą arba skystį ir tiekia jį įtempiklius, kad išlaikytų reikiamą stovo įtempimą. Įrengiami avarinio išjungimo įtaisai, leidžiantys greitai atskirti įtempiklio slėgio sistemą nuo stovų, jei įrenginys smarkiai juda arba dėl audrų jį reikia atitraukti nuo gręžimo vietos. Įtempikliai montuojami su papildomais arba pertekliniais įtaisais, todėl stovas yra apsaugotas, net jei sugenda atskiras įtempiklis arba jam reikia priežiūros.
XX amžiaus pabaigoje dizaineriai pradėjo eksperimentuoti su standžiais, bet lanksčiais elastomerais arba į gumą panašiomis medžiagomis, kurios gali būti prijungtos prie stovų ir užtikrina įtempimą bei judėjimą be hidraulinių sistemų. Elastomerinių įtempiklių privalumas – minimalus judančių dalių skaičius, o brangios hidraulinės sistemos nereikalingos. Šios sistemos geriausiai veikia ten, kur mažiau juda gręžimo įrenginys, nes ten, kur reikia papildomo judėjimo, reikia pridėti įtempimo sekcijas, o tai gali būti sudėtinga gręžiant vandenyną.