Iteracija yra pasikartojančio proceso žingsnis arba vienas pasikartojančios sekos etapas. Pirmą kartą naudojant, iteracijos yra vienas užbaigtas proceso etapas, kuris visas kartojamas vėl ir vėl. Šis naudojimas yra įprastas natūraliai vykstančiuose reiškiniuose ir matematikoje – iš esmės bet kurioje sistemoje, kurioje sekos atsiranda spontaniškai. Antrasis apibrėžimas yra platesnis ir apibūdina pasikartojančias situacijas. Pavyzdžiui, gamybos iteracija gali apimti visus tam tikros markės ir modelio automobilius, pagamintus per vienerius metus; metai prieš ir po yra atskiri tų pačių procesų pasikartojimai.
Kertinis iteracijos akmuo yra kartojimas. Kad procesas būtų pasikartojantis, jis turi vykti vėl ir vėl. Tai gali būti tik ilga pavienių veiksmų serija arba tai gali būti beveik begalinė seka. Bet kuriuo atveju pasikartojančios sekos turi būti identiškos arba beveik vienodos; kitu atveju jie yra tiesiog susiję įvykiai.
Kai iteracijos nurodo pasikartojantį procesą, jis gali apibūdinti bet ką, kas vyksta, be išorinės sąveikos ar įtakos kiekvieną kartą. Šios iteracijos formos pavyzdys yra planetos revoliucija. Kai Žemė sukasi aplink Saulę, Mėnulis apie Žemę, o Žemė aplink savo ašį, visa tai vyksta automatiškai ir be klaidų. Nors buvo laikas, kai šis procesas nevyksta ir bus taškas, kur jis sustos, seka yra beveik begalinė, žvelgiant iš žmogaus pozicijų. Kiekvienas iš šių įvykių, pavyzdžiui, vienas visiškas apsisukimas aplink saulę, yra viena apsisukimo iteracija.
Antrasis apibrėžimas yra daug platesnis. Šiuo atveju iteracijos yra bet kokia seka, sekanti kitą seką, į kurią ji panaši. Šis iteracijos tipas yra įprastas gamyboje, moksle ir kitose žmogaus sukurtose situacijose. Gamyboje iteracija yra produktų, kurie buvo pagaminti anksčiau arba bus pagaminti dar kartą, grupės sukūrimas. Nesvarbu, koks tai produktas ir ar kiekviena produkto versija yra lygiai tokia pati, tiesiog ji turi būti panaši.
Moksluose iteracija sudaro eksperimentavimo pagrindą. Kai atliekamas eksperimentas ir renkami bei interpretuojami duomenys, tai yra viena iteracija. Kitas žingsnis – peržiūrėti visus sukauptus duomenis ir išsiaiškinti, kur galima patobulinti metodus arba pakeisti eksperimentinę hipotezę, kad būtų galima pritaikyti naują informaciją. Kai eksperimentas atliekamas dar kartą, naudojant pirmąjį etapą kaip pagrindą, tai yra antroji iteracija.