Yra keletas skirtingų būdų, kaip esė gali būti struktūrizuota arba suformatuota. Kuris rašinys turėtų būti naudojamas, daugiausia priklausys nuo esė tikslo. Pavyzdžiui, kūrybinis rašinys yra būdas rašytojui išreikšti save arba papasakoti istoriją. Kita vertus, įtikinamas rašinys naudojamas siekiant įtikinti esė skaitytoją sutikti su konkrečiu požiūriu į esė temą arba jį priimti. Rašant įtikinamą esė, kartu su faktais, statistika ir tyrimais naudojama logika ir protas.
Įtikinantis rašinys pradedamas nurodant, kokios pozicijos rašytojas užims tam tikru klausimu. Pavyzdžiui, mirties bausmės klausimu rašytojas galėtų parašyti įtikinamą esė, palaikydamas mirties bausmę arba prieštaraudamas jos taikymui. Paprastai įtikinamo esė įžanga paaiškina problemą ir informuoja skaitytoją, kokios pozicijos rašytojas ketina užimti šiuo klausimu.
Rašydamas esė, rašytojas turi pateikti skaitytojui įrodymų, patvirtinančių jo poziciją, ir pateikti įrodymų, paneigiančių priešingą požiūrį. Rašytojo požiūriui paremti naudojami įrodymai turėtų būti logiški, empiriniai įrodymai. Įrodymų, kurie gali būti naudojami įtikinamame rašinyje, pavyzdžiai yra mokslinių tyrimų ar tyrimų rezultatai, nustatyti faktai arba žinomų ir gerbiamų šios srities ekspertų citatos. Geras rašytojas gali panaudoti turimus loginius įrodymus taip, kad skaitytojui neliktų kito pasirinkimo, kaip tik pasitarti su rašytoju.
Nors įtikinamame rašinyje svarbu pateikti įrodymų, patvirtinančių jo požiūrį, patartina kreiptis ir į opoziciją. Kai rašytojas nepaiso priešingo požiūrio, lengviau apkaltinti rašytojo argumentus. Kreipdamasis į priešingą požiūrį ir jį atmetus, rašytojo argumentas tampa tik stipresnis. Paprastas vyraujančio priešingo požiūrio paaiškinimas su gerai apgalvotu argumentu prieš jį sustiprins rašytojo argumentų jėgą.
Į esė turėtų būti įtraukta trumpa išvada. Išvadoje paprastai trumpai pakartojamas rašytojo požiūris, o po to apibendrinami jo išsakyti teiginiai, palankūs šiam požiūriui. Išvadoje neturėtų būti pateikta jokių naujų įrodymų ar argumentų.