Atidėtas kompensavimas yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas sumokėti darbuotojui kažkada ateityje, o ne tada, kai įprastai turėtų mokėti atlyginimą. Susitarimas dėl kompensacijos atidėjimo gali būti neoficialus arba formalus. Kartais kompensacija laikoma sąlyginio deponavimo sąlygomis, siekiant užtikrinti, kad darbuotojui galiausiai bus sumokėta. Apskaitant atidėtas kompensacijas, darbuotojo darbo užmokestis įrašomas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kaip laikinųjų sąskaitų koregavimas.
Koregavimai būna dviejų formų: atidėjimo ir kaupimo. Atidėjimai yra grynieji mokėjimai už turtą prieš naudojant turtą arba mokėjimai už įsipareigojimus prieš uždirbant pajamas. Sukauptos sumos – tai uždirbtos pajamos arba patirtos išlaidos, bet neapmokėtos arba įrašytos prieš koregavimą. Taigi, nors atidėtos kompensacijos apskaita yra pažymėta kaip atidėta, iš tikrųjų tai yra kaupimas apskaitos požiūriu.
Apskaitininkai, koreguodami ir apskaitydami atidėtą kompensaciją, paprastai naudoja sukauptų išlaidų metodus. Kasdieninių išlaidų skaičiavimo metu buhalteris gali nefiksuoti kompensacijos, nes faktiškai nebuvo išleisti pinigai. Atidėto atlyginimo koregavimas turi du tikslus – atlyginimas įrašomas į įmonės balansą, o sąnaudos pripažįstamos įsipareigojimu, priklausančiu einamajam ataskaitiniam laikotarpiui. Prieš koreguojant tiek įmonės sąnaudos, tiek įsipareigojimai nurodomi kaip mažesni, nei yra iš tikrųjų.
Atidėtos kompensacijos apskaitos procesas paprastai prasideda buhalteriui nustatant laikotarpį, per kurį buvo patirtos atlyginimo išlaidos. Pavyzdžiui, jei įmonė naudoja vieno mėnesio apskaitos laikotarpius, buhalteris nustato, kokios kompensavimo išlaidos atsirado einamąjį mėnesį. Tai nustato tinkamą kompensacijos dydį už laikotarpį. Tada buhalteris įrašo visą kompensacijos sumą į atlyginimų išlaidų antraštę, pažymėdamas mokėtinus atlyginimus, kad atskirtų kompensaciją nuo kitų rūšių atlyginimo išlaidų.
Įmonės balanse atidėtųjų kompensacijų apskaita rodoma kairėje – arba turto – pusėje kaip atlyginimų sąnaudos, o dešinėje – arba įsipareigojimų – kaip mokėtini atlyginimai. Įrašymo procesas skiriasi, jei kompensacija yra deponuojama į sąlyginį deponavimą. Užuot naudojęs sukauptų išlaidų metodus, buhalteris tikriausiai naudos bet kokį metodą, kurį įmonė taiko įprastam darbo užmokesčiui. JAV vidaus pajamų tarnyba (IRS) reikalauja, kad įmonės, apskaičiuodamos atidėtas kompensacijas, taikytų įprastus atlyginimų mokesčių kodus.