Patologijos rezidentūros mokymo gaires JAV nustato Amerikos patologijos taryba (ABP). Tačiau kitose šalyse vykdomos programos patologijos programoms ir rezidentūroms kelia labai panašius reikalavimus. Šiuo metu GKŠP gairėse reikalaujama mažiausiai 18 mėnesių struktūrinio anatominės ir klinikinės patologijos mokymo, po kurio seka papildomi pasirenkamųjų studijų metai.
Pirmoji patologijos rezidentūros dalis skirta anatominei patologijai. Kaip rodo jo pavadinimas, anatominė patologija tiria žmogaus kūno organus ir audinius bei kaip juos veikia liga. Anatominės patologijos pospecialybės apima skrodimą, citologiją ir chirurginę patologiją.
Antrasis patologijos rezidentūros etapas tęsiasi klinikine patologija, kuri apima daugybę laboratorinių specialybių. Kai kurios klinikinės patologijos subspecialybės apima klinikinę chemiją, hematologiją, imunologiją ir mikrobiologiją. Pasibaigus šiam mokymo etapui, patologijos rezidentas puikiai supranta pagrindinius patologijos principus.
Struktūrinės patologijos rezidentūros dalys – anatominės ir klinikinės – gali užtrukti net trejus metus, priklausomai nuo programos. Trečiųjų ar ketvirtųjų patologijos mokymo kursų turinys labai priklausys nuo asmens interesų ir universitetinės ligoninės siūlomų subspecialybių. Kai kurie asmenys ir toliau daugiau mokysis apie anatominę ar klinikinę patologiją, o kiti vykdys specializuotas programas.
Specializuotos patologijos sritys gali apimti citopatologiją, dermatopatologiją, vaikų patologiją ir neuropatologiją, tik keletą. Kai kurioms patologijos programoms taip pat reikės tyrimo komponento šiame mokymo etape, o kitose programose tai neteikiama prioritetu. Svarbu, kad kandidatas į patologiją įvertintų savo programos požiūrį į mokslinius tyrimus prieš priimant rezidentūros pareigas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose norint gauti pažymėjimą reikia pasirinktinai penktų metų mokymo. Šiuos penktuosius rezidentūros metus dažnai sunku gauti, nes „Medicare“ finansuoja tik ketverių metų patologijos mokymą. Dėl to iki 20 procentų programų Jungtinėse Valstijose nesiūlo penkto kurso rezidencijos. Daugelis patologijos rezidentų atitinka šį reikalavimą, baigę „draugystės“ programą kitoje ligoninėje. Ir Jungtinės Valstijos, ir Kanada svarstys apie ankstesnį klinikinį mokymą, o ne penktą kursą patologijos rezidentūroje.
Kai kurios programos gali panaikinti kvalifikacijos metus ir mokymo programos pratęsimą nuo ketverių iki penkerių metų. Pagal šį scenarijų studentai turėtų didesnę galimybę įsitraukti į valdybos sertifikuotas specializacijas. Pagal labiau nusistovėjusią programą patologijos rezidentai turi rinktis – penkto kurso rezidentūrą arba atlikti papildomus akademinius darbus, ruošdamiesi atestaciniams egzaminams.