Psichikos sutrikimų diagnostika ir gydymas turi ilgą ir įvairią istoriją, kupiną gyvų diskusijų. Psichiatrai naudoja klasifikavimo sistemas savo pacientams diagnozuoti ir gydyti, o laikui bėgant psichiatrinio gydymo teorijos skiriasi pagal psichikos sutrikimų klasifikaciją. Amerikos psichiatrų asociacija ir Pasaulio sveikatos organizacija psichikos sveikatos problemas skirsto į kategorijas, o kiekviena jų sistema turi tam tikras panašias kategorijas ir kodus. Paskelbtos psichiatrinės klasifikacijos sistemos atnaujinamos remiantis nauja informacija ir psichiatrijos teorijų pokyčiais.
Hipokratas sukūrė pirmąsias psichikos ligų grupes. Jo sistemą sudarė fobijos ir baimės, melancholija – tikriausiai depresija – manija, paranoja ir, kaip bebūtų keista, transvestizmas. Šiuolaikinės psichiatrinės diagnostikos ir gydymo užuomazgos atsirado XIX amžiaus pradžioje. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM) ir Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) klasifikavimo sistemos buvo sukurtos XX amžiuje, o 1800 m. lapkričio mėn. abi jos yra peržiūrimos ir atnaujinamos.
DSM, kurią išleido Amerikos psichiatrų asociacija, yra gerai žinoma psichiatrijos klasifikavimo sistema, pagrįsta penkiomis pagrindinėmis sritimis arba ašimis, kurios, kaip manoma, apibūdina psichikos sutrikimus. Kiekvienos kategorijos simptomai padeda psichiatrui įvertinti pacientą ir nustatyti diagnozę. Klinikiniai sutrikimai, tokie kaip depresija ir šizofrenija, priklauso vienai pagrindinei ašiai. Kita pagrindinė grupė yra asmenybės ir raidos sutrikimai, apimantys narcisistinę asmenybę, obsesinį kompulsinį ir antisocialų elgesį bei protinį atsilikimą. Elgesys, atsirandantis dėl sveikatos sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio liga ir smegenų sužalojimas, priklauso kitai kategorijai.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat skelbia psichiatrinę psichikos būklių diagnozavimo ir gydymo klasifikavimo sistemą. Sistema, skirta visų tipų žmonių ligoms skirstyti į kategorijas, TLK psichikos sutrikimams analizuoti naudoja dešimt skirtingų grupių. Šios kategorijos apima biologines problemas, turinčias įtakos psichinei veiklai, elgesio problemas, kliedesinius nuotaikos sutrikimus, ligas, atsirandančias dėl piktnaudžiavimo medžiagomis, protinį atsilikimą ir vystymosi problemas bei su stresu susijusius sutrikimus.
Psichiatrijos teorijos evoliucija paskatino diskusijas apie psichiatrinės klasifikacijos efektyvumą. Kai kurie šios srities specialistai teigia, kad psichikos sutrikimų simptomų nustatymas ir diagnostika yra pernelyg subjektyvu. Tai gali būti tiesa, ypač todėl, kad diagnozė dažnai labai priklauso nuo to, kaip pacientas atskleidžia simptomus. Kai kurie psichiatrinių klasifikacijų kritikai teigia, kad jie gali pakenkti pacientams, nesąžiningai juos stigmatizuodami ir taikydami gydymą, kuris gali būti nenaudingas.