Stacionarinė alkoholio reabilitacija – formalesnio termino santrumpa reabilitacija – tai paciento patekimas į narkotikų ir alkoholio gydymo centrą medicininei stabilizacijai ir priklausomybės nuo alkoholio gydymo plano inicijavimui. Anksčiau dauguma sveikatos draudimo vežėjų apimdavo 30 dienų gydymo laikotarpį. Tokia gydymo trukmė tapo norma, kol dėl medicininių išlaidų mažinimo dauguma alkoholio reabilitacijos programų tapo dienos terapijos arba ambulatorinėmis programomis, kad jas būtų galima apdrausti pagal daugumą sveikatos draudimo planų. Taigi likę stacionariniai priėmimai yra sutrumpinti ir intensyvūs. Pagrindinis stacionarinės alkoholio reabilitacijos akcentas – saugi ir prižiūrima medicininė detoksikacija, grupinės terapijos ir edukaciniai užsiėmimai, blaivumo rėmimo programų įdiegimas ir ambulatorinės gydymo programos sukūrimas.
Staigus alkoholio vartojimo nutraukimas priklausomam nuo alkoholio pacientui gali sukelti alkoholio abstinencijos sindromą arba sunkesnį delirium tremens, kurie gali būti pavojingi gyvybei. Dauguma stacionarių alkoholio reabilitacijos pacientų yra „detoksikuojami“ benzodiazepinais – raminamaisiais vaistais, kurie naudoja tuos pačius neuromediatorių kelius kaip ir alkoholis. Benzodiazepinai padeda gydyti alkoholio abstinencijos sindromą ir užkirsti kelią delirium tremens vystymuisi, laikinai imituodami alkoholio slopinančias savybes ir taip išvengiant atoveiksmio poveikio smegenims ir nervų sistemai, kai depresantas pašalinamas. Šis detoksikacijos procesas stebimas dažnai matuojant paciento gyvybinius požymius ir psichinę būklę. Taip pat atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, dehidrataciją ir vitaminų trūkumą, būdingą tiems, kuriems atliekama stacionarinė alkoholio reabilitacija.
Be vaistų ir laboratorinių tyrimų, stacionare gydomi alkoholio reabilitacijos pacientai taip pat dalyvauja grupinės terapijos ir grupinės edukacijos užsiėmimuose. Šiuos kasdienius užsiėmimus veda slaugos personalas, priklausomybių konsultantai, psichologai ir mitybos specialistai. Grupinė terapija supažindina su blaivumu ir blaivumo problemomis, dažniausiai per 12 žingsnių anoniminių alkoholikų® programą. Švietimo pamokos paprastai apima fizinius, psichinius, elgesio ir socialinius alkoholio, alkoholizmo ir priklausomybės padarinius. Kitos mokymo temos apima mitybą, pozityvius susidorojimo įgūdžius, bendravimo įgūdžius ir su alkoholiu nesusijusio poilsio bei pomėgių rūšis.
Didelė dalis stacionarinės alkoholio reabilitacijos orientuojasi į planuojamą paciento ambulatorinės reabilitacijos programą. Šiuos planus derina įstaigos darbuotojai, atsižvelgdami į paciento poreikius, draudimo apsaugą ir turimus bendruomenės išteklius. Daugelis stacionarinių alkoholio reabilitacijos programų turi tiesioginį pacientų išrašymą į dienos gydymą arba ambulatorinę programą, jei tokią terapiją apmoka paciento sveikatos draudimas. Išrašymas į ilgalaikę stacionarinę programą gali būti svarstomas, jei pacientas ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu ir turi finansinių galimybių arba turi draudimo planą išlaidoms padengti. Nepriklausomai nuo oficialaus planuojamo ambulatorinio gydymo, pacientui beveik visada siūloma dalyvauti Anoniminių alkoholikų®.