Įtrūkęs liežuvis yra paprastai gerybinis liežuvio struktūros pokytis, kai paviršiuje yra vienas ar keli gilūs grioveliai. Nors pats liežuvis neturėtų sukelti paciento sveikatos problemų, tai gali būti pagrindinės būklės, kurią reikia gydyti, požymis. Kai kuriems pacientams, kurių liežuvis įtrūkęs, taip pat yra būklė, vadinama geografiniu liežuviu, kai liežuvio paviršiuje atsiranda dėmių, dėl kurių jis atrodo netaisyklingas.
Yra žinoma, kad tam tikros genetinės sąlygos yra susijusios su įtrūkusiu liežuviu, įskaitant Dauno sindromą ir Melkersson-Rosenthal sindromą, taip pat kitus sutrikimus, sukeliančius veido struktūros anomalijas. Kitais atvejais jis gali būti perduodamas kaip genetinis požymis be jokių susijusių sutrikimų. Liežuvio įtrūkimai gali tapti labiau pastebimi su amžiumi, kai liežuvis auga ir vystosi likusi paciento burnos dalis.
Šis natūralus pokytis nereikalauja jokio medicininio gydymo. Pacientams, kurių liežuvis įtrūkęs, gali tekti atidžiau laikytis burnos higienos režimų, kad įsitikintų, jog liežuvis yra kruopščiai išvalytas. Plyšys gali sukurti šiltą, drėgną prieglobstį burnos bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams. Reguliarus liežuvio valymas ir tinkamų burnos priežiūros priemonių, tokių kaip burnos skalavimo skystis, naudojimas gali padėti sumažinti bakterijų kolonijų vystymąsi ir taip pat užkirsti kelią nemaloniam burnos kvapui.
Tėvai, pastebėję įtrūkusį vaiko liežuvį, kuris, kaip žinoma, neturi jokių genetinių sutrikimų ir kurių šeimoje nėra buvę liežuvio įtrūkimų, gali norėti aptarti situaciją su pediatru. Gydytojas gali įvertinti pacientą, kad nustatytų, ar liežuvis yra medicininės problemos dalis. Gali ir nebūti, tokiu atveju tėvams nereikia imtis jokių papildomų veiksmų. Jei pacientas taip pat turi geografinių liežuvio ar kitų burnos anomalijų, tai gali būti tiesiog atsitiktinių pokyčių, atsiradusių vaisiaus vystymosi metu, požymiai.
Tais atvejais, kai įtrūkimai yra gilūs arba sukelia diskomfortą, įtrūkusį liežuvį gali būti įmanoma koreguoti chirurginiu būdu. Burnos ir žandikaulių chirurgas gali įvertinti pacientą ir nuspręsti, ar jis tinkamas operacijai. Operacijos metu gydytojas uždarys įtrūkimus ir išlygins liežuvio tekstūrą bei išvaizdą. Gydymo laikas paprastai būna greitas, nes liežuvis greitai auga. Pirmosiomis dienomis pacientas turi būti atsargus valgydamas ir gerdamas, kad apsaugotų liežuvį ir susiuvimo vietą.