Įvadinė sociologija yra žemo lygio socialinių mokslų mokymas, paprastai dėstomas anksti kolegijoje, kaip dalis bendrojo išsilavinimo reikalavimų arba kaip ankstyvoji sociologijos specialybės dalis. Tikslus tokių mokymų pateikimas gali labai skirtis priklausomai nuo mokyklos ir sociologijos programos pobūdžio. Įvadinė sociologija gali būti viena klasė arba klasių seka. Kai kurios įvadinės sociologijos programos yra pagrįstos vadovėliu ir pateikia pagrindinius sociologijos tyrinėtojų naudojamus ir nagrinėtus metodus bei temas. Kiti pradeda nuo kai kurių pagrindinių sociologų darbų nagrinėjimo.
Pagrindiniai klausimai, nagrinėjami bet kuriame įvadiniame sociologijos kurse, paprastai atspindi plačias problemas, kurias sprendžia visa sritis. Kultūra ir didelio masto socialinių struktūrų, tokių kaip vyriausybės ir civilizacijos, plėtra yra labai svarbūs. Mažesnio masto klausimai, tokie kaip socialinė sąveika šeimose ar tarp mažų draugų grupių, taip pat yra įprastos studijų sritys. Religijos raida, organizacija ir socialinis vaidmuo beveik visada nagrinėjamas įvadinėje sociologijoje. Įvadiniame psichologijos kurse taip pat gali būti nagrinėjamos kitos temos, tokios kaip politika, socialinė psichologija, amžiaus ir lyčių skirtumai bei socialiniai sutrikimai.
Daugelyje įvadinių sociologijos programų dėmesys sutelkiamas į pagrindinių sociologijos temų ir metodų, naudojamų toms temoms studijuoti, nagrinėjimą. Ši sociologijos mokymo forma paprastai apima konceptualų mokymąsi ir problemų sprendimą. Svarbios sociologijos sąvokos – nuo tam tikrų biologijos ir evoliucijos temų iki plataus masto didelių žmonių grupių elgesio tyrimų. Problemų sprendimas dažniausiai apima statistiką, nes didžioji dalis kiekybinio sociologijos darbo yra pagrįsta didelių žmonių grupių elgesio matematine analize. Ši sociologijos ugdymo forma leidžia studentams nuspręsti, ar jiems įdomus ir tinkamas profesionaliems sociologiniams tyrimams įprastas darbas.
Kitas įprastas požiūris į įvadinę sociologiją yra pagrįstas kai kurių didžiųjų sociologijos darbų studijomis. Vietoj struktūrizuoto vadovėlio tyrimo apie sociologijos metodus ir temas studentai mokosi analizuodami pagrindinių sociologų darbus. Šis metodas, užuot siekęs pateikti platų ir visapusišką vaizdą, paprastai reikalauja, kad studentai gilintųsi į mažesnį temų pogrupį. Ji parengia studentus skaityti ir suprasti sudėtingus sociologinius mokslinius darbus, kurie dažnai sudaro pagrindą vėlesniems sociologijos studijoms. Šiuolaikinius metodus ir problemų sprendimo būdus galima išmokti vėlesniuose kursuose.