Japoninis persimonas yra medžiuose augantis vaisius iš Diospyros genties. Kaip rodo pavadinimas, ši persimonų veislė yra kilusi iš Azijos, kur žinoma, kad ji auga kalnuotuose Kinijos ir Indonezijos regionuose, taip pat įvairiose kitose Azijos dalyse. Skirtingai nuo versijų, kilusių iš Amerikos, įvairios japoniškų persimonų veislės plačiai auginamos visame pasaulyje. Taip pat vadinamas kaki arba kinine slyva, visiškai subrendęs persimono vaisius turi saldų skonį, kurį galima naudoti įvairiais kulinariniais būdais.
Japonijoje auginama daugiau nei 800 japoniškų persimonų veislių. Kai kurie iš populiaresnių tipų yra Fuyu, Jiro ir Hachiya. Hachiya veislė vadinama sutraukiančia dėl savo rūgštaus arba nepalankaus skonio, kai valgoma dar nesuminkštėjus. „Fuyu“ ir „Jiro“ persimonai yra nesutraukiantys, subrendusiai pasižymintys saldaus skonio. Hachiya veislė yra gera alternatyva amerikietiškiems persimonams tokiuose receptuose kaip persimonų pudingas ir sausainiai, o Fuyu ir Jiro tipai yra tinkami valgyti šviežius nuo medžio.
Išskyrus sėklas, galima valgyti visas japoninio persimono dalis. Daugelyje receptų, pvz., pudingų ir konservų, reikalingas persimono minkštimas, kuris gaunamas sutrinant ir perkošant vaisius. Kaip ir daugelyje raudonų ir oranžinių vaisių bei daržovių, žaliuose persimonuose gausu beta karotino. Viename vidutinio dydžio persimone 55 m. taip pat yra maždaug 21 % rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino A ir 2011 % vitamino C.
Imigruojant į vakarinę JAV pakrantę, ypač Kaliforniją, japoniški persimonai, tokie kaip fuyu, populiarėja už savo gimtųjų regionų ribų. Fuyu veislė primena pomidorą, turi mažai sėklų arba visai neturi sėklų ir paprastai yra paruošta nuimti vėlyvą rudenį. Vaisiaus forma, priklausomai nuo rūšies, skiriasi nuo sferinės iki labiau plokščios formos. Medžiai dažnai duoda vaisius dar jauni ir duoda gausų derlių.
Japoniško persimono medis, priklausomai nuo veislės, gali būti didesnis nei 50 pėdų (15 metrų) aukščio ir daugiau nei 15 pėdų (4 metrų) pločio. Lapuočių lapija paprastai yra žalia su mėlynomis užuominomis, kurios rudenį įgauna oranžinį atspalvį. Medžiai žydi įspūdingai, o vėliau užaugina žalius vaisius, kurie tampa blizgiai oranžinės-raudonos spalvos. Kai kurios japoniškų persimonų rūšys užaugina tamsius vaisius, kurie būna saldūs net visiškai neprinokę.
Vaisius galima skinti, kai jie išsivysto ir įgauna ryškią oranžinės iki raudonos spalvos spalvą. Tačiau sutraukiančios rūšys paprastai yra nevalgomos, kol joms neleidžiama suminkštėti ant medžio. Minkštus persimonus reikia sunaudoti per 7–10 dienų po derliaus nuėmimo. Daugumą japoniškų persimonų rūšių galima konservuoti džiovinant ar užšaldant arba perdirbant į uogienes ir drebučius.