Japoniškas sodo kadagys, mokslinis pavadinimas Juniperus procumbens, yra itin žemai augantis, spygliuočiai, visžalis krūmas. Jis kilęs iš Azijos vietovių ir auginamas daugelyje šilto klimato vietovių, skirtų naudoti lauke. Jis taip pat dažnai naudojamas kambariniams bonsų sodinimui. Tinkamomis sąlygomis jį gana lengva prižiūrėti.
Žemaūgiu augalu laikomas japoninis sodo kadagis paprastai užauga tik iki 8–12 colių (20–30 cm) aukščio. Priklausomai nuo sąlygų, jis gali išplisti labai toli ir pasiekti 4–6 pėdų (1.2–1.8 m) plotį. Jis turi sumedėjusius stiebus ir siunčia ilgas šakas į daugelį krypčių, auga horizontaliai, o ne vertikaliai, žemai ir arti žemės.
Dėl savo žemo ūgio japoninis sodo kadagys dažnai įgauna tankiai matinio visžalių spyglių paviršiaus išvaizdą. Šios spygliai yra trumpi ir labai smulkūs, melsvai žalios, lygios išvaizdos. Jie auga kekėmis po tris, kurios glaudžiai susitelkia šakų galuose. Japoninis sodo kadagis nežydi, bet išaugina labai mažus, į uogas panašius spurgus, kuriuose paprastai yra nuo dviejų iki trijų sėklų.
Japoniško sodo kadagio gimtoji vietovė yra Azija, įskaitant mažas salas prie Japonijos krantų, pietų Japonijoje ir Korėjos pakrantėje. Laukinėje gamtoje jie linkę augti kalnuotose vietovėse su šiltu vidutinio klimato. Jie yra populiarūs kaip lauko dekoratyviniai augalai Japonijoje ir kitose pasaulio vietose, kuriose yra švelnus oras.
Lauke japoninis kadagys dažnai naudojamas kaip žemės dangos augalas, alpinariumuose, pakraščiuose, nuožulniose vietose ir auga virš sienų. Ideali vieta yra saulėta ir gali toleruoti įvairias dirvožemio sąlygas, tačiau būtinas geras drenažas. Jis nereikalauja daug vandens ir klesti, kai karšta ir sausa. Per didelis laistymas gali sukelti šaknų puvinį, o jei oras labai drėgnas ir lietingas, augalą gali užklupti maras.
Kaip kambarinis augalas, japonų sodo kadagys dažnai naudojamas senovės japonų bonsų mene, kai dekoratyviniuose induose auginami labai maži medžiai arba sumedėję krūmai. Augalas dažnai skatinamas arba mokomas augti tam tikromis formomis ir kryptimis. Paprastai tai pasiekiama švelniai formuojant ir sujungiant augalą ramybės būsenoje bei kruopščiai genint. Augalą reikia laikyti saulėtoje vietoje, pagal poreikį laistyti ir tarp laistymo leisti išdžiūti. Jei jis yra laidinis, reikia pasirūpinti, kad laidai neįsirėžtų į žievę augalui augant.