Jatrogeninė liga – tai bet kokia būklė ar simptomų visuma, kuri yra tiesioginė gydytojo veiksmų priežastis ir nebūtų pasireiškusi savaime. Nors liga nebūtinai yra tyčinė, ji gali atsirasti dėl nepriežiūros arba žinių apie paciento pagrindines ligas ar receptinius vaistus stokos. Tikslūs jatrogeninių ligų simptomai ir priežastys gali labai skirtis priklausomai nuo paciento, tačiau paprastai juos galima nedelsiant gydyti, nes jie dažniausiai atsiranda, kai pacientai yra prižiūrimi gydytojo.
Nepageidaujama reakcija yra viena iš žinomų jatrogeninės ligos formų. Tai plati sąvoka, reiškianti bet kokį gydytojo veiksmą, kuris yra konkrečiai skirtas paciento būklei ar simptomui gydyti, bet galiausiai sukelia žalą, o ne išgydo ar ištaiso situaciją. Kai kurie dažni nepageidaujamų reakcijų pavyzdžiai gali būti tai, kad paciento kūnas po perpylimo atmetė kraują ar organus arba išgėrus paskirto vaisto pasireiškia pavojingi simptomai, pvz., pasunkėjęs kvėpavimas, patinimas ar aukšta temperatūra. Nepageidaujamos reakcijos, ypač po rimtos operacijos, gali būti pavojingos, jei paciento kūnas nėra pakankamai stiprus, kad galėtų veiksmingai kovoti su simptomais.
Nors nepageidaujama reakcija yra jatrogeninės ligos priežastis, kai gydytojas paprastai turi geriausių ketinimų ir laikosi standartinio paciento būklės gydymo metodo, medicininė nesėkmė yra terminas, reiškiantis neatsargius, vengtinus veiksmus, dėl kurių pacientas turi turi papildomų simptomų. Vienas iš medicininių nesėkmių pavyzdžių – jei įprasta medicininė procedūra atliekama neteisingai. Tai gali apimti netinkamą intraveninių vaistų įrangos įvedimą, jei kateteris nėra tinkamai stebimas ir užsikrečia, arba net jei chirurginės medžiagos po operacijos paliekamos kūno viduje.
Tiksli infekcija, galinti prisidėti prie jatrogeninės ligos, yra žinoma kaip hospitalinė infekcija. Hospitalinė infekcija yra bakterijų rinkinys, kuris kaupiasi toje vietoje, kur buvo atlikta operacija. Dažnos vietos, kuriose gali atsirasti hospitalinių infekcijų, yra tikrasis odos pjūvis, kvėpavimo sistemos sritys, šlapimo takai ir net kraujas. Žmonės, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, pavyzdžiui, pagyvenę žmonės, vaikai ar sergantys autoimuninėmis ligomis, dažniausiai susiduria su didžiausia hospitalinių infekcijų rizika, nes jų organizmas gali būti nepakankamai stiprus, kad operacijos metu galėtų veiksmingai kovoti su bakterijomis.
Jatrogeninę ligą taip pat gali sukelti gydytojų gydymo klaidos. Tai gali apimti netinkamų vaistų, kurie gali neigiamai sąveikauti su kitais paciento vaistais, paskyrimą arba vaistų, kuriems asmuo yra alergiškas, švirkštimąsi. Sunkesni atvejai pasitaiko, kai gydytojas ar slaugytoja pacientui suleidžia per didelį vaistų kiekį, o tai gali baigtis sunkiu perdozavimu arba mirtimi.