Jautrumas cukrui reiškia būklę, kai žmogus patiria didelius cukraus kiekio kraujyje svyravimus. Šie pokyčiai gali sukelti daugybę simptomų, įskaitant nuotaikos svyravimus, svorio padidėjimą, dirglumą ir mieguistumą. Daugumą cukraus jautrumo tipų galima gydyti keičiant mitybą ir mankštą.
Paprastų angliavandenių yra maisto produktuose, pagamintuose su rafinuotu cukrumi, taip pat vaisiuose. Sudėtiniai angliavandeniai paprastai vadinami krakmolu. Tai duona, makaronai, ryžiai ir grūdai. Abiejų tipų angliavandeniai veikia cukraus kiekį kraujyje. Maistas, kuriame yra angliavandenių, nesmulkintų grūdų ir vitaminų, yra sveikesnis pasirinkimas, todėl žmogus paprastai jaučiasi labiau subalansuotas, nes cukrus metabolizuojamas per ilgesnį laiką.
Vartojant maistą, kuriame gausu angliavandenių, cukraus kiekis kraujyje paprastai pakyla ir organizmas gamins insuliną, kuris padėtų metabolizuoti cukrų. Sergant hipoglikemija, ši pusiausvyra sutrinka, o cukraus kiekis kraujyje linkęs greitai pakilti iki aukšto lygio, o vėliau greitai mažėti. Ankstyvieji hipoglikemijos simptomai yra pagerėjusi nuotaika ir energija dėl didelio cukraus kiekio kraujyje. Tačiau, mažėjant cukraus kiekiui kraujyje, gali pasireikšti nervingumas, dirglumas, galvos svaigimas ir mieguistumas.
Gliukozės tolerancijos testas (GTT) gali patvirtinti hipoglikemijos diagnozę. Atliekant tyrimą reikia išgerti daug cukraus turinčio tirpalo, po kurio kas valandą tikrinamas cukraus kiekis kraujyje. Hipoglikemijos gydymas daugiausia atliekamas laikantis dietos. Rafinuoto cukraus apribojimas, maistinių skaidulų ir baltymų didinimas bei reguliarus, nedidelis valgymas gali padėti išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
Lėtinė hiperglikemija yra dar vienas padidėjusio cukraus kiekio kraujyje terminas, atitinkantis diabeto diagnozę. Ši jautrumo cukrui forma atsiranda dėl mažo insulino lygio arba dėl organizmo atsparumo insulinui. Be tinkamo insulino kiekio organizmas negali pašalinti cukraus pertekliaus iš kraujo. Tiems, kurie serga šia liga, atsižvelgiant į diabeto tipą, cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti gali būti naudojama dieta, mankšta ir insulinas.
Kai kurie jautrumo cukrui atvejai nėra taip aiškiai apibrėžti kaip hipoglikemija ar hiperglikemija. Nors tai nėra moksliškai įrodytas sutrikimas, priklausomybė nuo cukraus paprastai apibūdinama kaip būklė, kai žmogus negali kontroliuoti angliavandenių turinčio maisto vartojimo. Simptomai yra potraukis, persivalgymas ir abstinencijos simptomai, kai sumažėja angliavandenių kiekis. Atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar tai tikrai susiję su fiziologiniu procesu.
Nepriklausomai nuo jautrumo cukrui pobūdžio, tinkama mityba ir mankšta yra gyvybiškai svarbios gydymo dalys. Apribojus vartojamų saldintų gėrimų ir rafinuoto cukraus kiekį, gali sumažėti greiti cukraus kiekio kraujyje svyravimai. Valgydami daugiau nesmulkintų grūdų, maistinių medžiagų turinčio maisto, vaisių ir daržovių, gali padidėti angliavandenių augimas ir metabolizmas, todėl cukraus kiekis kraujyje išlieka stabilesnis.