Jautrumas insulinui yra terminas, vartojamas apibūdinti žmones, kuriems reikia palyginti normalaus arba mažo insulino kiekio gliukozei apdoroti. Kita vertus, žmonėms, turintiems atsparumą insulinui, gliukozei apdoroti reikia daug insulino, o tai sukelia sveikatos problemų. Gali būti naudojami keli diagnostiniai tyrimai, siekiant nustatyti žmogaus jautrumą insulinui, ir šie tyrimai gali būti užsakyti, jei medicinos specialistas įtaria, kad pacientui sutriko gliukozės metabolizmas.
Kasa yra atsakinga už insulino sekreciją. Insulinas skatina kūno audinius absorbuoti gliukozę iš kraujo, sumažindamas cukraus kiekį kraujyje, kad jis išliktų gana stabilus. Šie audiniai gali kaupti gliukozę glikogeno pavidalu. Asmenims, turintiems jautrumą insulinui, insulinas veikia taip, kaip turėtų; kai insulinui jautrūs audiniai, tokie kaip kepenys ir raumenys, yra veikiami hormono, jie reaguoja absorbuodami gliukozę.
Asmenims, turintiems atsparumą insulinui, norint pasiekti tą patį poveikį, reikia didelio insulino kiekio. Vienas paprastas būdas nustatyti jautrumą ar jo nebuvimą yra atlikti kraujo tyrimą, kad būtų išmatuotas insulino kiekis kraujyje. Jei jie yra neįprastai dideli, tai rodo, kad kasa gamina per daug insulino, nes organizmui sunku naudoti hormoną. Laikui bėgant tai gali pakenkti kasai, todėl tai kelia susirūpinimą.
Kai kuriais atvejais yra būdų, kaip pakoreguoti organizmo reakciją į insuliną. Dietos ir pratimų pakeitimai kartais gali paskatinti organizmą jį naudoti efektyviau, sumažinant hormono poreikį ir leidžiant kasai grįžti prie normalesnio gamybos lygio. Šios priemonės dažnai naudojamos kaip pirmoji gydymo linija, kai atrodo, kad pacientui išsivysto atsparumas insulinui, siekiant išsiaiškinti, ar didėjančią problemą galima suvaldyti prieš imantis agresyvesnių priemonių.
Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, kurių būklei valdyti reikia vartoti insuliną, jautrumas insulinui yra labai svarbus. Sveikatos priežiūros specialistas gali įvertinti, kiek insulino reikia pacientui, o jei pacientas šį kiekį viršija, tai rodo, kad jis turi atsparumą insulinui. Insulino poreikio pokyčiai gali būti požymis, kad pacientas patiria komplikacijų, todėl asmuo turėtų aptarti situaciją su medicinos specialistu. Diagnostiniai tyrimai gali būti rekomenduojami siekiant nustatyti, kodėl pasikeitė paciento insulino poreikis, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas ir pacientas galėtų sukurti naują požiūrį į diabeto valdymą.