Jėgos testas yra testas, skirtas įvertinti kūno jėgą. Jėgos testai gali būti atliekami kaip kūno rengybos programos, neurologinio egzamino arba fizinės terapijos įvertinimo dalis. Naudojama daugybė skirtingų testų ir daugelis žmonių turi pageidaujamą metodą, kurį jie mėgsta naudoti savo pacientams ar klientams. Taip pat internete yra plačiai prieinamos savitikros instrukcijos.
Atliekant jėgos testą, tiriamasis perkeliamas atliekant pratimų seriją, skirtą suteikti bendros informacijos apie kūno jėgą. Šie pratimai gali apimti svarmenų kėlimą, stumdymą ar traukimą prieš spaudimą ir pratimų, pvz., atsisėdimų, atlikimą. Testas pritaikytas asmeniui, siekiant užtikrinti, kad jėgos testo metu nebūtų patirta traumų; Pavyzdžiui, profesionalus sportininkas gali ištverti didesnę įtampą bandymo metu nei žmogus, kuris atsigauna po operacijos.
Kaip kūno rengybos režimo dalis, jėgos testas naudojamas pradiniams parametrams nustatyti. Periodiškas pakartotinis testavimas gali būti naudojamas pažangai įvertinti ir prireikus koreguoti režimą. Šį testą gali atlikti asmeninis treneris ar kitas kūno rengybos specialistas, ir paprastai jis apima daugybę užduočių, skirtų pagrindinei jėgai ir konkrečių raumenų grupių stiprumui įvertinti. Testo pabaigoje galima priskirti įvertinimą, atsižvelgiant į našumą.
Fizinės terapijos metu jėgos testai taip pat naudojami bazinei linijai nustatyti. Šis pradinis lygis nurodomas nustatant fizinės terapijos programos tikslus ir atliekant periodinius vertinimus, kurie atliekami siekiant išsiaiškinti, kaip gerai pacientui sekasi. Fizinės terapijos jėgos testą prižiūri kineziterapeutas ir paprastai jis yra suplanuotas po to, kai terapeutas peržiūri paciento atvejį, nes terapeutas nori įsitikinti, kad testas nėra pavojingas.
Neurologai taip pat gali naudoti jėgos testus savo praktikoje tiek vertindami, tiek atsiguodami. Šiuo atveju testas naudojamas patikrinti įvairių raumenų grupių jėgą ir koordinaciją, siekiant patikrinti, ar nėra pažeidimo požymių, įvertinti sveikimo metu arba stebėti progresuojančias neurologines problemas. Pavyzdžiui, insultą patyrusio paciento gali būti paprašyta atlikti jėgos testą, kad neurologas pamatytų, ar jo smegenys atsigauna. Taip pat pacientams, sergantiems progresuojančia liga, pvz., išsėtine skleroze, galima atlikti periodinius stiprumo tyrimus, kad būtų galima nustatyti, kaip greitai liga progresuoja ir kaip ji reaguoja į gydymą.