Rokenrolo pasaulyje nedaugeliui kitų gitaristų galima priskirti revoliuciją gitaros ir apskritai roko skambesyje, nei Jimmy Page. Anglijoje gimęs ir užaugęs Jimmy Page’as septintajame dešimtmetyje tapo pagrindiniu studijos muzikantu, grodamas su daugybe grupių ir muzikantų, kurie troško solidaus, talentingo gitaristo savo įrašams. Po to, kai Page’as studijoje patobulino savo, kaip muzikanto, įgūdžius, scena buvo paruošta jo paties muzikinei kūrybai – novatoriškai roko grupei „Led Zeppelin“.
Iš pradžių Jimmy Page’as grojo su jau susikūrusia britų roko / psichodelinės muzikos grupe „The Yardbirds“, kartu su tokiais gitaristais kaip Jeffas Beckas. Grupė turėjo vidutinę sėkmę, bet pradėjo sparčiai smukti po to, kai Beckas paliko grupę. Kad turas tęstųsi, Jimmy Page’as pasikvietė vokalistą Robertą Plantą, bosininką Johną Paulą Jonesą ir būgnininką Johną Bonhamą. Naujai reformuota grupė, vadovaujama Jimmy Page’o, baigė tą turą ir galiausiai pakeitė pavadinimą į Led Zeppelin – leidyklą, kurią iš pradžių sukūrė Johnas Entwistle’as iš The Who.
Turėdamas naują sudėtį ir daugybę idėjų grupės ateičiai, Jimmy Page’as perėmė kūrybinį lyderį visuose vėlesniuose „Led Zeppelin“ albumuose. Revoliucinis rokenrolo muzikantas Page’as pradėjo ieškoti naujų garsų ir elektroninių efektų, tokių kaip atvirkštinės juostos uždelsimas, kuris iš esmės pakeitė gitaros natas. Nors ginčytina, kas išrado šią techniką, Page’as interviu pareiškė pretenzijas į jos atradimą ir įgyvendinimą.
Viena iš technikų, kurios Jimmy Page’as nesugalvojo, bet tikrai išgarsino, buvo jo praktika groti gitara smuiko lanku, kuris sukūrė unikalų garsą, kuris anksčiau nebuvo plačiai girdimas rokenrolo įrašuose. Jis taip pat buvo pagarsėjęs tuo, kad naudojo gitarą dvikakle, girdėtą tokiuose garsiuose įrašuose kaip „Laiptai į dangų“. Jimmy Page’as, be abejo, buvo itin eksperimentuojantis muzikantas, siekė sukurti skambesį, kuris apjungtų jau nusistovėjusių žanrų, tokių kaip bliuzas, rokas, folkas ir džiazas, elementus, taip sukurdamas garsą, kurio rokenrolo pasaulis dar nebuvo girdėjęs. Jam iš esmės šis siekis pavyko.
Jimmy Page’ui būdingas garsas kilo iš jo įrangos: Gibson Les Paul gitara grojo per Maršalo stiprinimą. Jis taip pat naudojo įvairius efektus, pvz., Wah pedalą, kad sukurtų savo firminį garsą. Savo dviejų kaklų gitarai jis paprastai naudojo Gibson 1275, kurio korpusas buvo panašus į Gibson SG, bet su dviem kakliais: vienas tipiškas šešių stygų, o kitas – dvylikos stygų.
Page’o įtaka „Led Zeppelin“ septintajame dešimtmetyje susilpnėjo, nes jo narkotikų vartojimas pradėjo paveikti jo kūrybinius rezultatus ir fizinę bei psichinę sveikatą. Jis turėjo mažiau kūrybinio indėlio į Led Zeppelin studijinius albumus, nes vis daugiau laiko praleido gamindamas kokainą ir heroiną. 70 m. „Led Zeppelin“ būgnininkas Johnas Bonhamas mirė po dienos ir nakties besaikio gėrimo, užspringęs vėmalais miegodamas. Neilgai trukus po to Jimmy Page’as atsisakė narkotikų vartojimo, tačiau „Led Zeppelin“ jau buvo iširęs dėl Bonhamo mirties. Nepaisant šios sutrumpintos pabaigos, Jimmy Page’as ir toliau buvo žinomas kaip produktyvus gitaristas ir kaip novatoriškas muzikantas, derinantis technologijų pažangą ir išsamų muzikos žanrų supratimą, kad sukurtų revoliucinį rokenrolo skambesį.