Johari langas yra įrankis, padedantis žmonėms suprasti neatitikimus tarp to, ką jie mato apie save ir kaip juos mato kiti. Tai taip pat gali padėti tiriamiesiems ištirti savo saviraiškos ir bendravimo įgūdžius. Savipagalbos organizacijos gali palengvinti pratybas savo nariams naudodamos Johari langą, be to, jis naudojamas verslo aplinkoje kaip seminarų dalis, skirta ugdyti grupės bendravimo įgūdžius ir ryšius tarp darbuotojų. Originali koncepcija buvo sukurta šeštajame dešimtmetyje, remiantis Myers-Briggs Type Indicator® ir žinomo psichologo Carlo Jungo darbu.
Yra keletas būdų, kaip nustatyti Johari langą. Viena iš galimybių – leisti dalyviui iš būdvardžių sąrašo pasirinkti tam tikrą skaičių terminų, kurie, jo nuomone, apibūdina save. Kitų dalyvių prašoma pasirinkti tiek pat būdvardžių, ieškant terminų, apibūdinančių vertinamą asmenį. Jie sujungiami, kad būtų galima suprasti, kaip žmonės žiūri į save ir kaip juos suvokia kiti.
Juos galima nubraižyti tinklelyje, kuris atrodo kaip keturių stiklų langas. Vienoje srityje pateikiami būdvardžiai, kuriuos pasirenka dalyvis ir kiti, o kitoje – būdvardžiai, kuriuos žmonės sieja su savimi, bet kiti – ne. Pavyzdžiui, kažkas gali jaustis nervingas, bet kiti gali neatpažinti šio bruožo. Kitas išvardija kitų pasirinktus būdvardžius, kurių dalyvis nemato. Ketvirtoje srityje rodomi nematomi bruožai, kurių nemato dalyvis ar kiti.
Be iš anksto nustatyto sąrašo naudojimo, žmonių taip pat gali būti paprašyta patiems generuoti būdvardžius ir aprašus atliekant pratimą. Šio tipo Johari langas gali leisti žmonėms sukurti platesnį parinkčių, kurios gali tiksliau apibūdinti save ir vienas kitą, sąrašą. Vykdydami pratimą, žmonės prašo atsiliepimų, prašydami juos nuoširdžiai apibūdinti ir pateikti kartu su savo vertinimais apie kitus dalyvius.
Kaip mokymosi pratimas, Johari langas gali padėti žmonėms nustatyti sritis, kuriose gali reikėti tobulėti. Pavyzdžiui, viršininkas galėtų pastebėti, kad daugelis dalyvių vartoja būdvardžius, tokius kaip „abrazyvinis“ arba „šaltas“, nurodydami, kad gali prireikti kai kurių bendravimo stiliaus pakeitimų. Ir atvirkščiai, žemos savigarbos žmonės gali pastebėti, kad kiti dalyviai vartoja teigiamus būdvardžius, rodančius iš esmės draugišką ir teigiamą suvokimą, o tai gali padėti kovoti su bevertiškumo ar netinkamumo jausmais. Šis procesas taip pat palengvina aiškų dalyvių bendravimą, kuris gali būti įtrauktas į išorinį pasaulį, kad padėtų jiems išreikšti save tarpasmeniniuose santykiuose.