Judėjimo biomechanika – tai studijų ir tyrimų sritis, pagrįsta mechanikos principų taikymu gyviems, judantiems organizmams. Visų pirma, jame nagrinėjamos įvairios jėgos ir įtempiai, susiję su gyvūnų ir žmonių judėjimu. Judėjimo biomechanika dažniausiai yra orientuota į žmogaus judėjimą, siekiant pritaikyti įgytas žinias lengvojoje atletikoje arba gaminiams, susijusiems su žmogaus biomechanika, pavyzdžiui, batais ar laipiojimo įranga. Pavyzdžiui, judesių biomechanikos tyrinėtojai gali bandyti atrasti tikslius mechanizmus, kuriais atsiranda įvairių raumenų, kaulų ir sąnarių traumų. Tokie tyrinėtojai turi sutelkti dėmesį ir į žmogiškuosius veiksnius, tokius kaip raumenų jėgos, individuali eisena ir kaulų bei sąnarių struktūros skirtumai, tiek į aplinkos veiksnius, pvz., skirtingus reljefo tipus.
Judėjimo biomechanikos tyrimo metodai dažniausiai taikomi žmonių atletikai ir medicininėms problemoms, susijusioms su sąnariais, kaulais ir raumenimis. Kai kuriais atvejais, kaip ir eisenos analizėje, tyrėjas gali tik įrašyti individą vaikštantį, bėgiojantį ar atliekantį kokią nors kitą veiklą ir bandyti išanalizuoti jo judesių mechaniką. Sudėtingesnės sportinių ar terapinių biomechaninių tyrimų formos gali būti pagrįstos niuansuotu matavimu ir matematiniu modeliavimu arba kompiuteriniu modeliavimu. Tokių metodų tikslas dažnai yra parodyti raumenų jėgos panaudojimą ir smūgio smūgio pasiskirstymą.
Kai kuriais atvejais judesių biomechanikos tyrimais siekiama sukurti naujus produktus, ypač sportinius batus. Daugelis sąnarių traumų, nuo kurių dažniausiai kenčia sportininkai, atsiranda dėl pasikartojančio smūgio sugėrimo nuo smūgio į žemę. Batų įmonės, ypač tos, kurios gamina specializuotus sportinius batus, dažnai bando sukurti batus taip, kad sugertų kuo daugiau smūgio smūgio. Be to, jie linkę stengtis batus formuoti taip, kad dėvėtojo eisena išliktų sveika ir kad batai nesukeltų papildomo žalingo raumenų ar sąnarių įtempimo.
Fizinė aplinka, kurioje vyksta tam tikras biomechaninis veiksmas, yra nepaprastai svarbi judėjimo biomechanikoje. Pavyzdžiui, bėgikai gali bėgti lygiu asfaltuotu paviršiumi, nelygiais takais, į kalnus ar įvairiomis kitomis aplinkybėmis. Visi šie skirtingi nustatymai turi skirtingą poveikį judėjimo biomechanikai. Tai svarbu sportininkams, kuriems gali tekti dirbti įvairiose vietovėse. Gaminių dizaineriai taip pat turi atsižvelgti į reljefą, nes produktai, kurie vienoje aplinkoje teigiamai veikia judėjimo biomechaniką, kitoje aplinkoje gali turėti žalingą poveikį.